I. Šmonytė apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo poziciją: tai labai nepagarbu nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA

263708

Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareiškimus, kad iš Ukrainos atvykę karo pabėgėliai, norėdami dirbti klientų aptarnavimo srityje, lietuvių kalbos turės išmokti per 24 mėnesius nuo atvykimo į šalį. Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad šie pasisakymai sukėlė ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą.

„Ta įtampa, kurią sukėlė vienos inspekcijos vadovas, mano supratimu, ji yra ir ne vietoje, ir ne laiku, ir labai nepagarbi nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu. Ir, aišku, mes jau šitą klausimą kažkaip aiškinsimės su inspekcija atskirai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė įsitikinusi, kad dauguma į šalį atvykusių ukrainiečių mokosi lietuvių kalbos.

„Tai tie žmonės, kurie supranta save kaip šios bendruomenės dalį, tegu ir laikinai, aišku, kad jie ir patys natūraliai stengiasi kalbą išmokti arba bent jau pramokti, kad galėtų susikalbėti, kad galėtų spręsti savo kasdieninius rūpesčius“, – akcentavo ji.

I. Šimonytė pripažįsta, kad užsieniečių lietuvių kalbos mokymo galimybės yra ribotos. Tačiau premjerė tikina, kad dėmesys, finansavimas ir žmogiškieji resursai lietuvių kalbos mokymui bus padidinti.

„Labai dažnai išties mes turime ne tokias dideles galimybes, kad galėtume per trumpą laiką tokį didelį skaičių apmokyti lietuvių kalbos. Vaikams, kurie eina į mokyklas, žinoma, yra lengviau. Suaugusiems žmonėms visada sunkiau, ypatingai, jeigu jie dirba, todėl kad jiems reikia skirti kažkokį savo darbo laiką tam, kad mokytųsi kalbos. Mes tikrai stengiamės ir finansavimą, ir pajėgas šiai veiklai didinti“, – sakė Vyriausybės vadovė.

ELTA primena, kad Valstybinės kalbos inspekcijos raštą dėl valstybinės kalbos reikalavimų taikymo Ukrainos karo pabėgėliams problemos sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.

A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.

Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži. Todėl, pasak inspekcijos viršininko, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu. A. Valatka pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti pilnavertiškai integruoti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt