Kvadratas | 9 MIN.

Į šių dienų Šiaulius perkeltų devintojo dešimtmečio draivą ir tėvynės jausmą

Kvadratas. Meno teritorija
2022 m. rugpjūčio 27 d. 21:49
1. Grupė ''Bix'', 1988 m. Roko maršas, Šiauliai. Fot. iš asmeninio archyvo.jpg

Šiauliuose, Fotografijos muziejuje ir Valstybiniame Šiaulių Dramos teatre, nuskambėjo jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai 2022“.

Festivalis pakvietė į septynis susitikimus. Kalbamės su projekto komandos nariu – muzikantu, kompozitoriumi, grupės BIX būgnininku Gintautu Gascevičiumi.

– Kuriate, rengiate koncertus, performansus, dalyvaujate projektuose ir puoselėjate Šiaulių, kaip muzikos miesto, vardą. Kas jus įkvepia, neleidžia sustoti?

– Ši energija ne dėl mitybos, ne dėl fizinio būvio. Prieš kurį laiką supratau, kad normaliai jautiesi tada, kai esi kupinas jėgų. Vienais atvejais – kai darai darbus, kurie yra šiek tiek nepasiekiami, šiek tiek sudėtingi. Kitais – kai esi įsimylėjęs arba padarai atradimus, susijusius su vidine būsena. Kai tokie momentai įvyksta, gyveni pilną gyvenimą. Tokių momentų trukmė nėra ilga: jie valandiniai, minutiniai. Ir dėl jų verta gyventi.

– Mes atrandame ar susikuriame tokių momentų?

– Tai yra būsena. Pats idealiausias variantas – nepriklausyti nuo išorinių dirgiklių, bet tai nėra lengviausias būdas, norint gyventi iš didžiosios G raidės. Kur kas paprasčiau susikurti išorinių priežasčių, iššaukiančių tas būsenas. Kodėl toks aktyvumas yra kūrybiniuose reikaluose? Susigalvoji, susikuri situacijų, kuriose gali nubraukti šalin dulkes, kerpes, pelėsius ir iš naujo veikti.

– Muzikuoti pradėjote devintajame dešimtmetyje. Ką anuomet reiškė būti jaunu muzikantu Šiauliuose?

– Yra du variantai: arba imituoji muzikavimą, arba neimituoji. Sudėtingiausia tiek anuo metu, tiek dabar būti tuo imituojančiu muzikantu. Atsiranda vidinių reikalų: plaukas ilgesnis ar trumpesnis, sportbačiai vienokie ar kitokie, maikė su užrašu ar be... Gali prikibti to meto meinstrymo atstovai ir sumušti, kad ne taip atrodai. Tai tokie imitaciniai reikalai. Jeigu įsigilini į amato įvaldymą, skiri daug laiko, susikuri aplink save kitokią realybę ir ji tave apsaugo nuo išorinių nesąmonių, kur materija visai kitokia formuojasi. Jei žaidi imitacinius dalykus, esi pažeidžiamas. Tuomet nedalyvaudamas meinstryminiuose žaidimuose galėjai gauti į dūdą.

– Koks buvo jūsų susikurtas pasaulis?

– Jis labai fiziologinis: dirbi su instrumentu, giliniesi į meistriškumo įvaldymą, kitaip jauti muzikinį audinį ir pojūčius perkeli į išorę. Ano laikmečio keistumų akivaizdžiai buvo: daugiau agresijos, banditų aktyvumo ir jų romantizavimo. Vaikštinėji mieste, o šalia įsitaisę mafiozai demonstratyviai išeidavo ir rodydavo, kad jie – miesto valdovai. Jeigu eidavo hipovi bičiukai, sulaukdavo jų priekaištingų žvilgsnių. Tokie buvo reikalai. Jeigu būdavo treninginių didesnė krūva, jie kabinėdavosi prie kitaip atrodančiųjų ar kitokią muziką grojančiųjų. Dabar tos tolerancijos daugiau, bet iš esmės labai didelio skirtumo nėra.

– O minėti mafiozai eidavo į jūsų koncertus?

– Kai BIX jau tapo tokia jėga, pripažinta Lietuvoje ir užsienyje, visai kitaip priimami buvome. BIX‘ai labai greitai iškilo, tapo populiarūs. Tuo laiku dar žmonės skaitydavo laikraščius ir praktiškai kiekvieną dieną būdavo kokia nors žinutė apie BIX. Kaip tie mafiozai nenorėtų prisigerinti?

– Intensyviai koncertuodavote?

– Koncertuodavome intensyviai, bet dar intensyviau repetuodavome. Buvo toks būdas gyventi: ateini į studiją ir ten gyveni: šnekiesi, repetuoji, ten natūraliai gimsta, susiformuoja dalykai. Vėliau, išlėkus iš Šiaulių rūsių koncertuoti į kitas šalis, pagauni, kad tai, ką sukūrei, būdamas ten, yra to meto trendas pasaulyje. Su tokiu gyvu nervu.

– Kaip atrodė muzikinis Šiaulių gyvenimas devintajame dešimtmetyje?

– Muzikuojančių grupių, grupelių, bardų mieste visą laiką buvo. Šiuo metu gal jų mažiau. Buvo tokie trys lygmenys: pogrindis, restoranų muzikantai ir gamyklos (visos gamyklos ir kontoros turėjo savo grupes). Tiek restoraninis, tiek gamyklinis variantas buvo niekur nevedantis, skirtas tam, kad aptarnautų žmonių kultūros poreikius. Vienintelis lygmuo, kuris galėjo prasiveržti į platesnį pasaulį, buvo pogrindis. Jo visą laiką buvo. Šiuo metu – šiek tiek mažiau, bet dar prieš kurį laiką andergraundinis bičas nelabai skyrėsi nuo to, koks buvo prieš 30 metų.

– Kokių grupių, be BIX, muzika tuo metu skambėjo Šiauliuose?

– Buvo tokia grupė „Lygiai lyja“. Atrodo, universitete repetuodavo, jie buvo susiję su Dailės fakultetu. Dabar šis pavadinimas tikriausiai nieko nesako. Jie suklestėjo ir išvykdavo į tarptautinius festivalius. Labai kietai varė. Tuo metu dar „Gin’Gasai“ buvo, lyg ir dabar yra. Dar buvo „Žuvys“. Jie festivalį tokį turėdavo, kaip dabar maždaug „Šiaulių naktys“. „Žuvų“ festivalis kelerius metus tęsėsi, buvo stiprus.

– Kokios vietos mieste mena ano laiko koncertus?

– Kultūros centras. Statybos tresto salė, amfiteatras, kavinė „Aušrinė“ šalia autobusų stoties. Nebuvo daug tokių vietų…

– Šiandien žmonės laisvi, o atotrūkis tarp jūsų minėtų „meinstrymo“ ir andergraundo kultūrų atrodo dingęs, riba susiniveliavusi…

– Bet ta laisvė tokia vienodesnė. Su BIX’ais kartais išvažiuodavome į kitas šalis. Taip, ten viskas buvo gražiau ir žmonės šypsojosi labiau. Mūsų aplinkoje buvo mažiau tų šypsenų ir spalvingų drabužių, bet čia ir visas skirtumas. Man atrodo, kad tuo metu, kai Lietuva jau išsilaisvino, vidinės laisvės kaip tik mūsų krašte buvo daugiau. Tai buvo sprogimas. Jo metu vyksta energijos išlydžiai, kitaip jauti viską, kitaip matai. Kai iš tos sprogimo vietos atsiduri krašte, kuriame jau nusistovėjusios tradicijos, matai, kad ten daugiau susikaustymo.

– Prisiminkime pirmuosius masinius koncertus. Kokie buvo jūsų, jauno muzikanto, įspūdžiai?

– BIX’ai sužibėjo tuo metu, kai Lietuvoje vyko atgimimas. Ir tie didieji koncertai buvo Roko maršo – ten emociniai fejerverkai vyko ištisai. Būni ir šiurpsti visu kūnu. Iš tikrųjų buvo atgimimas: kalbos, koncertai, mitingai. Mitingai ne iš piršto laužti, bet tikri: kai klausaisi, ką žmogus kalba, ir tau ašara čiaukšt, ir šiurpą visu kūnu jauti. Minios žmonių susirinkdavo. Tai buvo grandioziniai reikalai. Šiurpsti ne vien dėl to, kad aplink matai vien žmones, bet ir dėl to, koks viso to turinys. Dabar net sunku įsivaizduoti, kad būtų taip svarbu, taip aštru, kad gyventum tuo. Didžiavaisi, kad esi lietuvis.

– Ką į šias dienas perkeltumėte iš devintojo dešimtmečio Šiaulių?

– Atgimsta šalis, tėvynė. Tokia imperija sugriuvo ir lietuviai prie to prisidėjo. Ir tu esi lietuvis. Tas tėvynės jausmas buvo labai stiprus ir tikras. Tai norėčiau perkelti. Perkelčiau draivą: su visai kita dvasia, ugnimi griebdavomės kūrybinių dalykų. Nebuvo tokio skaičiavimo, jog dabar reikia pinigų gauti, kad tą padarytum, kaip padaryti grandiozinį koncertą, kad užsikaltum pinigų. Pirmoje eilėje buvo idėjiniai dalykai. Dabar pirmoje eilėje sąmata: galima gauti tiek iš bilietų, susigrąžinti tiek, ir žiūri, kad tai nerealizuojama, nes nėra pinigų. Anuo metu visi buvo užsidegę... Tos ugnies aš taip norėčiau. Jos turėdamas, gali daryti didelius dalykus.

– Festivalyje pristatėte performansą „Dao de Jing“. Minėjote, kad jo metu muzika yra nekontroliuojama intelekto, leidžiate srautui tekėti per jus. Ar lengva atsiriboti nuo intelekto, būti sraute?

– Kalbame apie vidinius techninius dalykus. Struktūruota medžiaga nebūtinai neleidžia vykti srautui. Tai yra tik struktūra begalybėje, didžiuliame nežinomybės plote. Struktūra ir laisvas plaukimas tarpusavyje nėra priešingi. Ar sunku būti sraute? Ne. Alisa Stebuklų šalyje nubėgo paskui baltą triušį į urvą – tai atskleidžia ėjimo į srautą techniką: griebiesi detalės, užgriebi pelytės uodegėlę ir paskui ją nuseki. Jeigu performanse yra struktūra, tai reiškia, laikas nuo laiko nuplauki, bet viena akimi atsižvelgi į bendrą plotą, į struktūrą. Tuomet vėl leidi kažkokiai detalei tave nunešti. Kai esi nešamas, esi sraute. Būti pilname jausme tiek vienoje detalėje, tiek gausybėje – ištisume – yra fainas dalykas.

– Grojate įvairiausiais daiktais, ne tik tradiciniais muzikos instrumentais.

– Instrumentai, kuriuos galime nusipirkti parduotuvėje, ne visados tokie buvo, ne visados turėjo tokią formą. Pavyzdžiui, smuikas: yra styga ir per ją brūžinamas strykas. Kai brūžini, išeina garsas: jei ant grifo sutrumpini tą stygą – aukštesnis, paslinkus toliau – žemesnis. Tokie principai, kurie realizavosi instrumentuose. Man buvo labai įdomus paties principo atradimas dar nesusiformavusiame instrumente. Ar gali būti instrumentu mechaninė 78-ųjų metų gamybos sulčių spaudimo mašinėlė? Aš sakau, kad taip. Jeigu pakreipi ypatingu kampu tą daikčiuką ir surandi raktą į jo širdį, pabaksnodamas, paspausdamas, pasukdamas, išgauni garsą. Gerokai padirbėjus, jis galbūt galėtų pavirsti instrumentu, kuriuo būtų įmanoma labai kietai pagroti. Galbūt dar vėliau jis pavirstų instrumentu muzikos instrumentų parduotuvėje. Tas garso gimimo atradimas yra labai žavus reikalas. Kai atrandi, tuo momentu esi instrumento suvaldymo pradininkas. Ir esi laisvas, nes neturi patirties, kaip su tuo daiktu groti. Būna labai gera būsena: sukuri principus, kaip pagroti kažkokią melodiją, kurios nepagrosi su jokiu kitu instrumentu pasaulyje.

– Kokį garso takelį sukurtumėte Šiauliams?

– Galva visą laiką pilna rūpesčių ir negirdi, kas aplink darosi. Visas dėmesys koncentruojamas į kitus reikalus. Šiandien, išėjus iš namų, man pavyko nulįsti į girdėjimą. Supratau, kad miestas yra labai triukšmingas: visokie varikliai, parduotuvių ūžesiai, baubimai iš aerodromo, – Šiauliuose garsinis fonas įdomus, bet tikrai nėra labai geras. Muzika jau yra! Ta muzika – iš Šiaulių aplinkos. Ir ji labai stipri. Dabar, šiuo metu, kas skaitote šį interviu, iškiškite galvą per langą, paklausykite aplinkos fono. Jis nėra labai harmoningas, bet, manau, vėliau bus geriau.

– Ką atimtumėte ar pridėtumėte, kad būtų geriau?

– Būsiu labai banalus, net pačiam gėda. Esame gyvi padarai, ateiname į pasaulį tokios formos, didelio pasirinkimo nėra – kokį gavai tą savo kūną, tokį gavai. Tam kūnui palanku būti pas mamą gamtą: nueiti prie jūros, kur ošia, ar į mišką, kur paukščiukai čiulba. Ten labai harmoninga viskas, labai natūralu.

Projektą „Šiauliai gyvai 2022“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė

Sigita Kupscytė


Šiauliai
2025-aisiais Šiaulių krašte netrūko tragiškų įvykių: gyventojai žuvo gaisruose, avarijose, vienas buvo nužudytas
Praėjusiais metais Šiaulių mieste ir rajone įvyko skaudžios nelaimės, pareikalavusios žmonių gyvybių. Tragiškose avarijose žuvo pėstieji, keleiviai ir vairuotojai. Vienas žmogus buvo nužudytas. Neapsieita ir be tragiškų gaisrų. Prisiminkime tragiškiausius 2025-ųjų įvykius.
Kriminalai | 7 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Tamsiuoju metų laiku kava namuose dažnai tampa kasdieniu ritualu: trumpa pauze prieš darbą, pokalbio pradžia virtuvėje ar tyli minutė, kai namai dar miega. Per šventinį laikotarpį tas ritualas tik sustiprėja – norisi, kad puodelis būtų „kaip iš kavinės“, bet be sudėtingų procedūrų ir brangios įrangos. Ir čia slypi gera žinia: skonį dažniausiai pakeičia ne aparatas, o trys paprasti dalykai – pupelių šviežumas, tinkamas malimas ir keli teisingi technikos įpročiai.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle X paskelbtame anglų kalba pasakytos kalbos įraše pabrėžė, kad žvelgdamas atgal į 2025-uosius metus labai didžiuojasi savo šalimi ir jos laimėjimais, bei paragino Europą būti kaip Lenkija.
Pasaulis | 3 MIN.
2
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Lietuva | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Naujųjų metų naktį vietomis temperatūrai pasiekus dviženklį minusą, po švenčių žiema kiek aleis savo gniaužtus. Vis dėlto smarkaus atlydžio tikėtis nereikia.
Lietuva | 2 MIN.
0
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle X paskelbtame anglų kalba pasakytos kalbos įraše pabrėžė, kad žvelgdamas atgal į 2025-uosius metus labai didžiuojasi savo šalimi ir jos laimėjimais, bei paragino Europą būti kaip Lenkija.
Pasaulis | 3 MIN.
2
Per gaisrą bare Šveicarijos slidinėjimo kurorte Kran Montanoje Naujųjų metų vakarėlio metu žuvo apie 40 žmonių, ketvirtadienį pranešė policija.
Pasaulis | 2 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Praėjusiais metais Šiaulių mieste ir rajone įvyko skaudžios nelaimės, pareikalavusios žmonių gyvybių. Tragiškose avarijose žuvo pėstieji, keleiviai ir vairuotojai. Vienas žmogus buvo nužudytas. Neapsieita ir be tragiškų gaisrų. Prisiminkime tragiškiausius 2025-ųjų įvykius.
Kriminalai | 7 MIN.
0
Praėję 2025-ieji Šiaulių teismams nebuvo lengvi – nagrinėtos skandalingos ar nemažo visuomenės dėmesio sulaukusios bylos. Netrūko ir skandalų. Pernai teismų slenkstį Šiauliuose mintį pradėjo arba nuosprendį jau išnagrinėtose bylose išgirdo dėl čekiukų teisėsaugos akiratin patekę politikai. Dėl kurstymo sukelti riaušes teisiama buvusi kandidatė į Seimą, kurią dėl elgesio teko išvyti iš posėdžių salės. Šiauliuose nuteistas ir dėl šnipinėjimo Rusijai kaltintas asmuo. Kai kurie asmenys teismo sprendimus yra apskundę, tad bylų nagrinėjimas bus tęsiamas. Trumpai apžvelksime daugiausia visuomenės dėmesio 2025 metais sulaukusias istorijas iš teismo salių.
Kriminalai | 12 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
2025-ieji Šiauliams tapo intensyvių infrastruktūros darbų metais. Šiaulių miesto savivaldybė skyrė rekordinį finansavimą kelių, gatvių, kvartalų ir visuomeninių erdvių atnaujinimui – mieste buvo pradėti nauji kvartalinės renovacijos projektai ir tęsiami didelio masto infrastruktūros darbai. Kelių dangai ir susisiekimo infrastruktūrai planuota investuoti apie 26–30 mln. eurų.
Gatvė | 8 MIN.
0
Šiomis dienomis Šiaulių miestas pasidengė puriu sniego sluoksniu. Kol vairuotojai skundžiasi slidžiomis gatvėmis, kelininkai pluša iš peties, kalbamės su UAB „Ecoservice“ Regiono teritorijų priežiūros administravimo vadove Aušra Solnceviene.
Gatvė | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Automobilio pardavimas gali būti paprastas ir sklandus procesas, jei yra žinomi pagrindiniai žingsniai. Kad gyventojams būtų lengviau, „Regitra“ parengė tris aiškius patarimus, padėsiančius užtikrinti saugų ir tvarkingą sandorį.
Gatvė | 3 MIN.
0
„Via Lietuva“ pradėjo vykdyti pilotinį projektą, kuriuo tikslas – testuoti naujas eismo stebėsenos technologijas Lietuvos automagistralėse.
Gatvė | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šioje Etaplius TV laidoje „Regiono herojai“ svečiuojasi fotografė Brigita Povilionienė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „briga_po“. Tai be galo aktyvi, charizmatiška ir pozityvi moteris. Pati Brigita įsitikinusi, kad šios savybės jai padėjo įveikti sunkią ligą, kuri užklupo labai anksti.
Veidai | 4 MIN.
0
Gruodžio mėnuo daugeliui asocijuojasi su jaukumu, susitikimais su artimaisiais ir pasiruošimu didžiosioms metų šventėms. Tačiau kartu tai laikotarpis, kai pastebimai išauga alkoholio vartojimas. Todėl šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie šventinį šurmulį, bet ir apie sąmoningą pasirinkimą švęsti taip, kad šventės suteiktų džiaugsmo, o ne papildomų rūpesčių. Tad, ar įmanomas Naujųjų metų sutikimas be alkoholio?
Sveikata | 2 MIN.
0
Radviliškis
Pakruojis
Burbiškio dvare nuskambėjo paskutinis šių metų koncertas – po Naujųjų lankytojai laukiami ekskursijose
Kultūra | 3 MIN.
0
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai – Saulius Skikas, Rolandas Pupinis, Žygimantas Macevičius, kartu su komiteto pirmininke Vida Remeikiene – lankėsi Pakruojo sporto centre. Vizito metu jie apžiūrėjo po remonto atnaujintas patalpas, treniruočių sales bei pirties kompleksą.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šaldytuvas pilnas, bet jį atsidarius atrodo, kad nieko jame nėra? Po švenčių tai tampa beveik nacionaline problema. Indeliai be etikečių, mišrainių likučiai, kalakuto gabalai, kurių kilmė jau miglota... Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti maisto švaistymo, kai technologijos siūlo netikėtus sprendimus? Maisto banko ir „Sprinter“ tyrimas rodo, kad trečdalis apklaustųjų išmeta iki 5 proc. maisto, 15 proc. žmonių – iki 10 proc., 5 proc. – 11–15 proc., o dar 5 proc. gyventojų išmeta net iki 20 proc. valgyti tinkamo maisto. Organizacija pastebi, kad švaistomų produktų kiekis per šventes nuosekliai auga.
Namai | 4 MIN.
0
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Šioje Etaplius TV laidoje „Regiono herojai“ svečiuojasi fotografė Brigita Povilionienė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „briga_po“. Tai be galo aktyvi, charizmatiška ir pozityvi moteris. Pati Brigita įsitikinusi, kad šios savybės jai padėjo įveikti sunkią ligą, kuri užklupo labai anksti.
Veidai | 4 MIN.
0
Kai sausio pirmąją daugelis dar kramsnoja paskutinius baltos mišrainės likučius, Radviliškyje žmonės renkasi visai kitokiam ritualui – nerti į ledinį vandenį. Eibariškių tvenkinyje jau dešimtąjį sezoną vyksiančios ledinės maudynės tapo ne tik drąsia Naujųjų metų pradžia, bet ir reiškiniu, pritraukiančiu šimtus dalyvių iš visos Lietuvos.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Virtuvė | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0
Naujieji metai suteikia naujų galimybių, tačiau žvaigždės siunčia įspėjimus, kurias klaidas verta išvengti. Pažvelkime, ko 2026-aisiais nereikėtų daryti kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 3 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Šventiniam laikotarpyje galvojame ne tik apie tai, kokius gurmaniškus bei tradicinius patiekalus padėsime ant stalo, bet ir kokiais gėrimais vaišinsime savo artimuosius ar svečius. Vis daugiau žmonių renkantis nealkoholinius gėrimus, sparčiai populiarėja ir nealkoholiniai kokteiliai. Barmenas atskleidė, kokie nealkoholiniai kokteiliai dabar populiariausi ir kaip nustebinti artimuosius.
Virtuvė | 5 MIN.
0