I. Šimonytei klausimų dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo nekyla: opozicijos darbas yra ieškoti debesų virš galvų

Lietuva

COVID-19 vakcinos (asociatyvi nuotr.) / Freepik

Benas BrunalasŠaltinis: ELTA

Socialdemokratams keliant klausimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiksmų įsigyjant COVID-19 vakcinas, premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad neturi pagrindo abejoti ministro Arūno Dulkio sprendimais pandemijos metu.

„Opozicijos darbas yra ieškoti debesų virš galvų tų žmonių, kurie tuo metu yra valdžioje. Mes, kai buvome opozicijoje, lygiai tą patį darėme. Tik tie debesys gali turėti daugiau arba mažiau pagrindo“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjerė.

I. Šimonytės teigimu, jos žiniomis, dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo ikiteisminį tyrimą pradėjusi Generalinė prokuratūra taip pat nėra pareiškusi įtarimų ministerijai.

„Mano žiniomis, nėra pareikšta kažkokių įtarimų, nėra ir konkrečių žmonių indikavimo, kurių atsakomybės prokuratūra norėtų ieškoti. Juo labiau, kad mes kalbame apie dviejų vyriausybių periodą“, – teigė I. Šimonytė.

„Mano žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiauja su prokuratūra, visą informaciją yra pateikusi. Aš tikiu, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra yra pajėgi tas aplinkybes įvertinti“, – sakė ji.

Praėjusį penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai Seime kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį, prašydami paaiškinti situaciją dėl COVID-19 vakcinų pirkimo. Socialdemokratų teigimu, nepaisant didelio kiekio utilizuotų vakcinų, gali būti, kad 2022 m. SAM vienašališkai pratęsė jų užsakymus iki 2026 m.

„Tai reikštų, kad perteklinis COVID-19 vakcinų pirkimas, utilizavimo organizavimas ir su tuo susijusi politinė atsakomybė būtų perduota kitai Vyriausybei“, – teigiama SAM adresuotame dokumente.

Todėl LSDP atstovai prašė A. Dulkio atsakyti, iki kada Lietuva įsipareigojo pirkti COVID-19 vakcinas, ar pratęsus jų užsakymą SAM vadovybė įvertino realų vakcinų poreikį ir galimus valstybės nuostolius. Taip pat socdemai ministro teiraujasi, kas ir kokiais motyvais priėmė sprendimą pratęsti vakcinų pirkimą, ar šie sprendimai buvo derinti su premjere Ingrida Šimonyte.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar perkant itin didelį COVID-19 vakcinų kiekį ir vėliau dalį jų utilizuojant nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Anot prokuratūros, tyrimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo tikslingumo buvo pradėtas pernai metų gruodį. Jo metu buvo nustatyta, kad Lietuva COVID-19 vakcinas pirko iš penkių skirtingų gamintojų. Nurodoma, kad jos buvo pirktos vykdant Europos Komisijos (EK) inicijuotas ir organizuotas centralizuoto pirkimo procedūras, valstybėms iš anksto sutikus įsigyti pagal pro rata (proporcingumo) principą EK paskirtą vakcinų kiekį.

Lietuva įsigijo daugiau kaip 11 mln. vakcinų dozių už daugiau kaip 230 mln. eurų. Iš šio kiekio apie 2,5 mln. dozių vėliau buvo utilizuotos dėl pasibaigusio jų galiojimo termino bei kitų priežasčių. Apytikslė sunaikintų vakcinų vertė siekia 46,5 mln. eurų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt