I. Šimonytė Seimo pirmininkės ir Prezidentūros susitikimų su „šeimų maršo“ aktyvistais nelygina: pasiųstos skirtingos žinutės

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad negalima tapatinti pirmadienį įvykusio Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimo su Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovais ir prezidento vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio bendravimo su „šeimų maršo“ protestuotojais birželio viduryje.

Prezidentūra tuomet dėl tokio veiksmo susilaukė nemažai kritikos, tačiau taip pat kritikuoti Seimo pirmininkę, I. Šimonytės nuomone, nėra galima, kadangi buvo siunčiamos visiškai skirtingos žinutės.

„Seimo pirmininkė susitiko. Išklausė, kas jai buvo pasakyta, bet man neteko girdėti kokių nors vertinimų, kurių, gaila, bet teko girdėti susitikime, kuris vyko prie Prezidentūros. Tokių, sakyčiau, paskatinančių vertinimų, nors pats renginys buvo be leidimo ir valstybės institucijos atstovui skatinti nesilaikyti įstatymų turbūt nėra labai tinkamas būdas“, - antradienį LRT radijui kalbėjo I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė laikosi pozicijos, kad kiekvienas politikas gali spręsti, su kuo jam bendrauti, tačiau Prezidentūra ir Seimo pirmininkė, premjerės nuomone, pasiuntė visiškai skirtingas žinutes.

„Dialogas – kiekvieno atskiro politiko ar politiko įgalioto asmens apsisprendimas, bet žinutės, kurios buvo nusiųstos, mano supratimu buvo šiek tiek skirtingos“, – tvirtino I. Šimonytė.

Premjerė: demokratija nereiškia, kad visi reikalavimai gali būti įgyvendinti

Su Seimo pirmininke susitikę Lietuvos Šeimų Sąjūdžio atstovai jai įteikė reikalavimų, kurie leistų pradėti dialogą, sąrašą. Šiuos reikalavimus ketinama išsakyti ir rugsėjo 10 d. organizuojamame mitinge. Vienas iš reikalavimų – atstatydinti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

„Nuo š.m. rugsėjo 7 d. turi būti atleistas iš pareigų visiškai susikompromitavęs ir pasitikėjimą praradęs sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys“, – rašoma Šeimų sąjūdžio reikalavimų sąraše.

Vertindama tokį aktyvistų reikalavimą I. Šimonytė teigė, kad kiekvienas pilietis demokratinėje valstybėje gali kelti reikalavimus ir išsakyti savo norus.

„Gyvename demokratinėje valstybėje ir kiekvienas gali kelti savo reikalavimus. Gali nepatikti pareigūnai, gali norėti, kad tie pareigūnai būtų atšaukti, jog būtų priimami kitokie sprendimai“, – kalbėjo premjerė.

Tačiau tuo pačiu ji pabrėžė, kad demokratijoje galioja ir atitinkamos procedūros.

„Bet demokratinėje valstybėje egzistuoja ir tam tikros demokratinio proceso dalys. Pavyzdžiui, klausimų svarstymas Seime, interpeliacijos ministrams, nepasitikėjimas Vyriausybe ar kažkokių kitokių sprendimų inicijavimas“, – tęsė ji.

Pasak ministrės pirmininkės, gyvenimas demokratinėje valstybėje nereiškia, kad visi reikalavimai bus įgyvendinami.

„Man atrodo, demokratinis procesas atsižvelgimą į tuos pasiūlymus užtikrina, bet demokratija nėra tai, kad kiekvienas žmogus gali teikti savo reikalavimą, bet kokį, kuris jam tuo metu atrodo svarbus ir kad visi tie reikalavimai gali būti įgyvendinti. Todėl, kad kartais tie reikalavimai tiesiog gali tarpusavyje prieštarauti“, – aiškino I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Šeimų sąjūdžio kvietimą pasikalbėti priėmusi Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pirmadienį parlamento centriniame kiemelyje kalbėjosi su dar vieną mitingą organizuojančio judėjimo iniciatoriais Raimondu Grinevičiumi, Artūru Orlausku ir Algimantu Rusteika.

Kaip skelbta anksčiau, susitikimas vyko ne Seime, bet lauke prie parlamento rūmų, mat protestą planuojantys iniciatoriai sakėsi neturį Galimybių paso. 

Seimo pirmininkė sakė išgirdusi patikinimą, kad rugsėjo 10 d. prie Seimo planuojamas surengti mitingas bus taikus.

„Išgirdau pažadą, jog rugsėjo 10 dienos renginys bus taikus, kad jame nebus naudojami įžeidžiantys simboliai, kad jis bus kitoks nei buvo rugpjūčio 10 d. mitingas prie Seimo“, – po susitikimo su Šeimų sąjūdžio iniciatoriais žurnalistams sakė Seimo vadovė.

Tuo tarpu birželio viduryje vykusio „šeimų maršo“ mitingo dalyviai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus tuomet pasitikęs P. Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.

„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.

Šalies vadovo patarėjas tą kartą akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo. P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.

„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.

Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.