Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Olgos Posaškovos (LRS kanceliarijos) nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Dabar yra numatyta, kad Vyriausybė galėtų pateikti įstatymus po derinimo, nes čia tikrai nėra projektai, kurie greitai susiderins, vis tiek reikės mėnesio–pusantro derinimui, tai balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje Seimas galėtų pradėti svarstyti. Iki pavasario sesijos pabaigos turbūt nepriims, bet tai nėra dalykas susijęs su 2024 m. biudžetu tiesiogiai, tai yra tiesiog sisteminiai dalykai, bus pereinamieji laikotarpiai tiems, kam mokesčių tvarka keisis“, – penktadienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Jeigu diskusija nusitęs į rudens sesiją ir rudens sesijoje būtų priimta, tai manau tikrai jokių problemų dėl to nėra. Reikia geriau, kad Seimas padiskutuotų. Akivaizdu, kad šneka politiškai pateisinama, bet ekonomiškai nelabai taip veikia. Geriau daugiau laiko skirti diskusijomis”, – pridūrė ji.
Vyriausybės vadovė tikino, kad nuomonė, jog mokesčiai gali tik mažėti prieštarauja tų pačių žmonių mintims dėl švietimo ir sveikatos apsaugos finansavimo.
„Seimo valia bus nutarti, yra visokių nuomonių, kai kas turi išankstinių nuomonių, dėl to man labai gaila. Išankstinė nuomonė, kad mokesčiai gali tik mažėti, ji tiesiog prieštarauja paprastai tų pačių žmonių išankstinėms nuomonės apie tai, kaip turėtų būti finansuojamas švietimas ir sveikatos apsauga, bet tikiu, kad skyrus daugiau laiko diskusijoms Seime, vis dėlto sprendimai atsiras”, – sakė premjerė.
I. Šimonytė pažymėjo, kad mokesčiai greičiausiai didės tiems, kurie turi nepagrįstų išlygų, o toliau jau liks klausimai dėl pereinamojo laikotarpio. Šiuo klausimu, anot jos, Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas turi kitą nuomonę.
„Iš to, ką girdėjau iš Vytauto Mitalo, sakyčiau, kad mano nuomonė yra kita. V. Mitalas labai aiškiai pasakė, ir tai yra reformos vienas iš esminių dalykų, kad išlygos, kurios diferencijuoja mokesčių mokėtojus ne pagal gebėjimą mokėti, o pagal parametrus, kurie nėra objektyvūs, tai jie turėtų būti ištaisyti. Tada užduokime sau klausimą, ar mokesčiai niekam negali didėti? Tie kas turi nepagrįstą išlygą, tai mokesčiai greičiausiai didės, toliau klausimai per kiek laiko, kokie turi būti pereinamieji laikotarpiai, kokiu tempu, mastu ir t.t.”, – aiškino politikė.
Galiausiai konservatorė akcentavo, kad Vyriausybė planų didinti pagrindinius tarifus neturi. Jos teigimu, planuojama tik siūlyti atsisakyti nepagrįstų lengvatų.
„Kalbėti apie kažkokį pagrindinių tarifų didinimą ar kažką, tikrai Vyriausybė planų neturi. Turi planus siūlyti atsisakyti tam tikrų nepagrįstų, mūsų vertinimu, lengvatų ir tai reiškia, kad tie kas turi nepagrįstą lengvatą dabar, jų mokesčių padėtis bus prastesnė, negu yra dabar. Bet užduokime sau klausimą, ar teisinga, kad tokios lengvatos egzistuoja dabar. Man atrodo, kad dėl to, jog tai yra neteisinga, niekas pernelyg nesiginčija”, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
Premjerė I. Šimonytė praėjusį ketvirtadienį teigė, kad svarbiausia, jog Vyriausybės parengti mokestiniai pakeitimai būtų sėkmingai pateikti – tam, kad Lietuva įgyvendintų visus Europos Komisijos iškeltus reformų rodiklius ir gautų pilną ES finansavimą. Kol kas, įgyvendinus 31 iš 33 rodiklių.
Kiek truks parlamento diskusijos kitose įstatymų svarstymo stadijose, anot jos, yra „visiškai antraeilis dalykas“.
Seimo pavasario sesija prasideda penktadienį.
Tuo tarpu Seimo vicepirmininkas V. Mitalas kalbėdamas apie numatomą mokesčių reformą mato joje ir teigiamų dalykų, tačiau nevengia ir kritikos, ypatingai nekilnojamo turto (NT) mokesčiui. Taip pat politikas pažymi, kad pusantrų metų veikusi mokesčių peržiūros darbo grupė daugiau buvo imitacinė, negu užsiiminėjo realiu darbu.
Tad, pasak jo, jeigu Vyriausybė nori nešti tvirtinti mokestinius pakeitimus, politinės diskusijos turi prasidėti labai greitai.