REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Rugsėjo 9 d. 14:27

I. Šimonytė: reikia pasiryžti nematyti, norint neigti Lietuvos pažangą

Lietuva

BNS nuotr.

Augustas StankevičiusŠaltinis: BNS


277563

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad krytis, kuria Lietuva juda, yra toji, apie kurią ir svajojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), šeštadienį minintys 30-metį.

Pasak jos, reikia neturėti „ne tik širdies, bet ir proto“, norint paneigti Lietuvos pažangą.

„Mes nujojome toli, nepaisant nuolat atsikartojančių refrenų „ne už tokią Lietuvą kovojome“, bandymų vienu metu būti ir dosnia, ir mažų mokesčių valstybe, reikalavimų valstybei nesikišti į gyvenimą, kai tavo pasirinkimai kenkia kitiems, ir kištis, kai nekenkia, bei kitų prieštarų“, – partijos suvažiavime šeštadienį sakė ministrė pirmininkė.

„Reikia valingai pasiryžti negirdėti ir nematyti, reikia iš esmės neturėti ne tik širdies, bet ir proto, norint neigti Lietuvos pažangą: tiek visuomeninę, tiek ekonominę, tie socialinę, tiek visokią kitokią“, – pridūrė politikė.

I. Šimonytė teigė anksčiau pykusi, kai girdėdavo žmones sakant, jog „viską ir visur Lietuvoje padarė konservatoriai ir nespecifikuotas Landsbergis“.

„Žinoma, tie sakytojai paprastai taip sako, kada nori pasakyti ką nors pikta ir kaltinti. Bet kartą, gerai pamąsčius, atradau toje frazėje tiesos grūdą – kryptis, kuria mūsų šalis kaip Vytis juda pirmyn, yra ta kryptis, apie kurią svajojo ir kurią matė esant gyvybiškai svarbią būtent ši bendruomenė“, – sakė premjerė.

Pasak ministrės pirmininkės, Lietuva per daugiau nei tris dešimtmečius nepriklausomybės pasiekė daugiau, nei ji pati galėjo tikėtis būdama paauglė.

„Tai yra daug daugiau, nei galvojo mano, amžiną atilsį, tėvai, niekada nesiekę karjerų komunistų partijose ir tikėję nepriklausomybe ir tada, kai gan skaudžiai užklupo pirmųjų atkurtos nepriklausomybės metų materialiniai nepritekliai“, – teigė I. Šimonytė.

„Tai yra daugiau nei anuomet drįso galvoti daugybė kovojusių Lietuvos žmonių“, – pridūrė ji.

„Nėra ramybės uostas“

Vyriausybės vadovė tvirtino, kad Lietuva kasmet vis gražėja ir jai garbė prisidėti prie pokyčių tęstinumo.

„Bet ten, kur esame šiandien – nepaisant visos pažangos, išgražėjusių miestų ir miestelių, galimybių keliauti, dirbti, gyventi Lietuvoje ir svetur, ir to, kad, nepaisant objektyvios ir nelabai kritikos, per 30 metų pasiekėme tokį gerovės lygį, dėl kurio keturi penktadaliai pasaulio turi sunkiai dirbti – nėra ramybės uostas, apie kurį turbūt labiausiai svajojome anuomet“, – kalbėjo konservatorė.

Ji pabrėžė, kad tai „yra svarbiausias atspirties taškas“, galvojant apie ateities iššūkius.

„Pasaulis nebėra tas ir toks, apie kurį svajojome atkurdami nepriklausomybę, o ypač po SSRS žlugimo“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerė teigė, kad po nepriklausomybės atgavimo dalis visuomenės manė, jog su Rusija „tiesiog reikia išmokti kalbėtis“.

„Tačiau gavome daug pamokų: nuo sugedusios „Družbos“ iki didžiausių dujų kainų, nepaisant „Gazpromui“ perduotų „Lietuvos dujų“ akcijų, per pieninius, mėsinius ir visokius kitokius veterinarinius sunkumus. Tuo buvo stengiamasi pažeminti, parodyti vietą“, – sakė premjerė.

Pasak jos, konservatoriai dažnai buvo kritikuojami dėl Rusijos sugrėsminimo, bet „į klausimą galutinai atsakė tik Ukrainos užpuolimas“.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA