I. Šimonytė nemato pagrindo nepasitikėti Seimo pirmininke: opozicijos darbas sakyti, kad esantys valdžioje kenkia reputacijai

641971dda641720230321ppel0203
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Augustė Lyberytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Opozicijos atstovams prakalbus apie būtinybę stabdyti Seimo darbą, o parlamento vadovei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įsivertinti, ar vis dar turi Seimo pasitikėjimą, premjerė Ingrida Šimonytė ragina į situaciją žiūrėti objektyviai. Pasak ministrės pirmininkės, V. Čmilytė-Nielsen tapo nuteisto Liberalų sąjūdžio pirmininke gerokai vėliau, kai politinė jėga jau sprendė problemas, atsiradusias po Eligijaus Masiulio skandalo.

„Opozicijos toks darbas sakyti, kad tie, kas yra valdžioje, kenkia reputacijai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
 
„Tai nebus pirmas kartas, kai nepritarčiau opozicijos nuomonei. Mano vertinimu, mes turėtume vertinti konkrečius žmones ir jų nusikaltimą. Partija taip pat yra nubausta kaip juridinis asmuo, bet žmonės, kurie yra dabar ir su kuriais mes dirbame koalicijoje, partijos vadovybė tikrai nėra asmeniškai susijusi su šia byla“, – tikino ji.
 
Kritikuodama valdančiąją koaliciją ir ragindama V. Čmilytei-Nielsen pasitraukti, opozicija cituoja koalicinę sutartį, kurioje kalbama apie skaidrumo siekius ir nulinę toleranciją korupcijai. Reaguodama į tai, I. Šimonytė nurodė, kad opozicija turėtų konkrečiai įvardinti, kas jiems kelia klausimų koalicijos darbe.
 
„Aš norėčiau, kad opozicija man parodytų konkrečiai, kas koalicijos veikimo metu – t. y., nuo tada, kai buvo sudaryta sutartis – keltų abejonių dėl šio punkto vykdymo“, – kalbėjo I. Šimonytė.
 
„Aš negirdėjau tokių dalykų. O tai, kad mes kalbame apie bylą, kuri prasidėjo 2016 metais, su kuria susiję asmenys nėra nei Liberalų sąjūdyje, nei koalicijoje, nei ją veikia, nei kažkokiu būdu su ja susiję ar kažkokios įtakos sprendimams ar diskusijoms... Tiesą sakant, cituoti galima viską. Bet, vis dėlto, reikėtų kažkaip žiūrėti į kontekstą“, – pabrėžė ji.
 
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirta 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
 
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
 
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
 
Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
 
Kaip pranešta anksčiau, reaguodami į Apeliacinio teismo verdiktą „MG Baltic“ korupcijos byloje, opozicijos atstovai paragino stabdyti Seimo darbą. Pasak „valstiečių“, parlamento darbas negali vykti kol minėtoje byloje nuteistas Liberalų sąjūdis ir Darbo partija neatliks teismo jiems skirtos bausmės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Seime Dainius Gaižauskas ketvirtadienį kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, reikalaudamas jos nusišalinti nuo pareigų arba palikti liberalų gretas.