REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Gegužės 25 d. 10:36

I. Šimonytė neatskleidžia, ar sutiktų eiti premjerės pareigas naujoje Vyriausybėje

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


268242

Premjerė Ingrida Šimonytė nesiima spekuliuoti, ar sudarant naują Vyriausybę ji sutiktų vėl eiti ministrės pirmininkės pareigas.

Taip ji reagavo į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio svarstymus apie tai, kad formuojant naują Ministrų kabinetą, jam galėtų vadovauti „naujas senas“ premjeras.

„Kam čia tuos hipotetinius scenarijus nagrinėti. Kol kas aš einu šias pareigas, einu pareigas ne kažkokiame laikiname statuse“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Čia visokių dalykų gali būti ir man atrodo, kad tai klausimas, apie kurį dabar neverta net kalbėti“, – pridūrė ji.

Nors yra patikinusi, kad Seimui nesutarus dėl pirmalaikių rinkimų, ji atsistatydins iš premjerės posto, I. Šimonytė nurodo, kad nauji rinkimai gali būti inicijuoti ir kitais būdais – parlamentui išreiškus nepasitikėjimą Ministrų kabinetu. Tokią procedūrą Seime jau inicijuoja „valstiečių“ frakcija.

„Mažai buvo sesijų, kuriose nebuvo grasinama, kad bus inicijuojamas nepasitikėjimas Vyriausybe. Man atrodo, beveik kiekvienoje sesijoje buvo apie tai kalbama. Gal šį kartą pagaliau opozicija susirinks parašus ir pradės procedūrą“, – aiškino politikė.

„Žinoma, jeigu bus pradėta procedūra, yra Seimo statutas, kuris numato, kaip tas klausiamas sprendžiamas. Ir jeigu Seimas išreikš nepasitikėjimą Vyriausybe šioje sesijoje, tada Vyriausybė galės kreiptis į prezidentą, kuris galės šaukti neeilinius rinkimus“, – dėstė ji, anksčiau teigusi, kad „į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo” neis.

Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.

Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.

Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.

Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo. Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.

Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.

Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.

Visuomenininkui Andriui Tapinui tęsiant savivaldos biudžetų tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.

Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA