Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eltos nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Premjerė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad valstybės tarnautojų, parlamentarų ir ministrų atlyginimai yra neadekvačiai maži. Dėl tokios situacijos, jos nuomone, į svarbias pareigas siekia patekti nebūtinai tai pozicijai tinkamų kompetencijų turintys asmenys.
Tokią poziciją ministrė pirmininkė išdėstė ketvirtadienį Vyriausybės valandos Seime metu sulaukusi Darbo partijos frakcijos parlamentaro Vytauto Gapšio klausimo. „Darbietis“ teiravosi, ar premjerė normalia laiko situaciją, kaikai kurių valstybinių įmonių vadovai gauna Ministrų Kabineto vadovės metinį atlyginimą prilygstančius ar net viršijančius priedus.
„Nuoširdžiai? Čia mano, ministro pirmininko,atlyginimas yra nenormalus. Čia ne įmonių vadovų atlyginimas yra nenormalus. Nenormalus ir Seimo narių atlyginimas“, – Seime į „darbiečio“ klausimą atsakė I. Šimonytė.
„Mes tokiais būdais sukuriame pigią valdžią. Tuomet į tas pozicijas veržiasi žmonės, kuriems tas atlyginimas atrodo labai didelis gyvenimo pasiekimas, ir kurie ne visada supranta savo atsakomybę. Man atrodo, čia per ilgą laiką Lietuvos politika pati save taip nusipigino“, – mano ji.
Premjerė pažymi, kad valstybės įmonių vadovus įprastai bandoma rasti rinkoje, kurioje šiuo metu bankai, komunikacijos ar gamybos įmonės gali pasiūlyti kur kas didesnius atlyginimus.
„Todėl mes ir nerandame valstybės tarnyboje įvairių institucijų prie ministerijų vadovų, kad nelabai jiems ką galime pasiūlyti. "Malkų" nemažai galime pasiūlyti, bet motyvacijos tai tikrai ne kažką“, – tvirtino I. Šimonytė.
Todėl ministrė pirmininkė išsakė lūkestį, kad ateityje Seimui pavyks šią mažų valstybės tarnautojų atlyginimų problemą išspręsti.
„Tikiu, kad šitas Seimas turės valios priimti tuos sprendimus ne dėl mūsų, kurie čia dabar sėdi. O dėl kitų kadencijų, tam, kad tas darbas būtų vertinamas bent kiek adekvačiai atsakomybei, kuri susijusi su šiuo darbu“, – viliasi premjerė.
Portalo lrt.lt duomenimis, Klaipėdos uosto direktorius Algis Latakas 2021 metais už gerus 2020-ųjų rezultatus gavo ir premiją, kurios dydis, kaip ir nurodyta teisės aktuose, siekė maksimalią ribą – 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžius, arba 23 151 eurą.
Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius už gerus 2020 metų rezultatus šiemet gavo 22 380 eurų premiją, informuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Lietuvos geležinkeliai“ įmonės vadovui Mantui Bartuškai išmokėjo 29 032 eurų premiją.
ELTA