Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ministrė pirmininkė Igrida Šimonytė. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
Ji tvirtina, kad Rusija nori atokvėpio, tačiau jeigu bus padaryta tokia klaida, kaip 2014 m. inicijuoti Minsko susitarimai, tai nelems karo pabaigos bei taikos.
„Jei kas nors padarys tą pačią klaidą, kaip 2014 m. su Minsku, tai netaps karo pabaiga, tai nebus taika. Manau, kad tai yra tai, ką viešai pasakė kiti lyderiai, kad nėra jokio taikos supratimo, kuris skiriasi nuo Ukrainos supratimo apie taiką“, – interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė tikina, kad karas, tikėtina, kažkas baigsis tam tikromis derybomis, tačiau niekas neturi teisės primesti Ukrainai įpareigojimo derėtis, juolab, jeigu Rusija toliau diktuos sąlygas, o ne bus suinteresuota derybomis.
„Rusija nori, kad kitos šalys priimtų tai, kas įvyko, kaip fait accompli (įvykusį faktą – ELTA). Jiems reikia laiko, reikia pastangų atkurti savo karinius pajėgumus, kitus pajėgumus, pertvarkyti ekonomiką atsižvelgiant į sankcijas. Galbūt jie nori palaukti porą metų, kol kai kuriose Europos šalyse ar JAV pasikeis vyriausybės, gal į tuos pokyčius daug investuoti, siekti vienokio ar kitokio rezultato“, – svarstė politikė.
„Tačiau tai dar ne karo pabaiga. Manau, kad derybų tikslas turėtų būti karo pabaiga“, – pridūrė ji.
Minsko susitarimai buvo tarptautinių susitarimų, kuriais buvo siekiama užbaigti Donbaso karą tarp ginkluotų Rusijos separatistų grupuočių ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kurių pagrindinis vaidmuo tenka Rusijos reguliariosioms pajėgoms, serija.
Pirmąjį susitarimą, žinomą kaip Minsko protokolas, 2014 m. parengė Trišalė kontaktų grupė dėl Ukrainos, kurią sudarė Ukraina, Rusija ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), tarpininkaujant Prancūzijos ir Vokietijos vadovams.
Po derybų Minske, Baltarusijoje, susitarimą 2014 m. rugsėjo 5 d. pasirašė Trišalės kontaktinės grupės atstovai ir, nepripažindami savo statuso, tuometiniai apsiskelbusios Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos vadovai. Šis susitarimas buvo sudarytas po daugelio ankstesnių bandymų sustabdyti kovas regione ir juo buvo siekiama nedelsiant įgyvendinti paliaubas.
Susitarimas nesustabdė kovų, todėl buvo priimtas peržiūrėtas ir atnaujintas susitarimas Minskas II, kuris buvo pasirašytas 2015 m. vasario 12 d. Šį susitarimą sudarė priemonių paketas, įskaitant paliaubas, sunkiosios ginkluotės atitraukimą iš fronto linijos, karo belaisvių paleidimą, Ukrainos konstitucinę reformą, suteikianti savivaldą tam tikroms Donbaso vietovėms ir valstybės sienos kontrolės atkūrimą Ukrainos vyriausybei.
Nors po sutarties pasirašymo kovos atslūgo, jos niekada nesibaigė iki galo, o sutarties nuostatos taip ir nebuvo iki galo įgyvendintos.