I. Šimonytė: diskusija dėl mokesčių reformos bus nelengva, bet kažkur kompromisai turės susidėlioti

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina girdinti daug kritikos mokesčių reformai, tačiau, jos manymu, tai yra natūralu ir diskusija nebuvo lengva. Tačiau, Vyriausybės vadovė pažymi, kad kompromisai susidėlios, o Seime jie gali atsirasti ir „visiškai netikėtai“.

„Diskusija nebus lengva, vis tiek, manau, kompromisai formuosis, bet pirmiausia dabar yra normali, skaidri procedūra, projektai yra paskelbti derinti, ateis pastabos, jos bus prieštaringos, kažkur tas kompromisas susidėlios, toliau Seime, kompromisai paprastai atsiranda visiškai ir netikėtai“, – ketvirtadienį TV3 televizijai teigė I. Šimonytė.

„Kai girdžiu Investuotojų forumo vadovą, kad ši mokesčių reforma sukels ekonominę katastrofą, tai pradedu galvoti, kad viskas skamba labai įdomiai, nes jo nariai, geri darbdaviai, mokantys gerus atlyginimus, turėtų būti labai suinteresuoti šia reforma, nes jiems pinga kaštai mokėti didelį atlyginimą“, – stebėjosi politikė.

Kalbėdama apie mokesčių reformos tikslus, I. Šimonytė išskyrė pelno mokesčio įstatymų pakeitimus ir kitus palengvinimus verslui bei pratęsiamas lengvatas investiciniams projektams.

„Sakyčiau, kad tikslai yra keli, nes yra keičiami keli įstatymai, tarkime pelno mokesčio įstatymai arba įstatymai, kurie reguliuoja verslą, pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kur yra daug palengvinimų ar supaprastinimų, kurie sumažintų verslui procedūrų skaičių, amortizaciją palengvintų, PVM registracijos ribą pakeltų, nuo „mažiukų“ nuimtų kuo daugiau galvos skausmo, o didesnėms įmonėms išspręstų kai kurias kitas problemas“, – aiškino premjerė.

„Yra pratęsiamos lengvatos investiciniams projektams, kino gamybai, kurios labai pasiteisinimo ir manome, kad tai reikia tęsti“, – pažymėjo ji.

Vyriausybės vadovė taip pat aiškino, kad Nekilnojamo turto (NT) mokesčio tema yra viena sudėtingiausių ir ja diskutuojama jau daug metų. Pasak jos, šiuo klausimu kyla nesutarimas, nes „žmonės suplaka NT ir gerbūvio mokesčius“.

„Filosofijos susiplaka, nes žmonės suplaka NT ir gerbūvio mokesčius, kada yra vertinama žmogaus turimų aktyvų vertė, kur galėtum pridėti ir jachtas, ir akcijas bei tada žiūrėti ar žmogus yra labai turtingas, ar ne. Jeigu žiūri į NT mokestį, kaip tradicinį, municipalinį mokestį, tai ten logika labai paprasta – jeigu yra daiktas, tai prie to daikto reikia infrastruktūros, ją įprastai kuria savivaldybė. Sukurdama infrastruktūrą ji kelia daikto vertę ir tokiu būdu municipalinis mokestis ir sukasi, didžiausius sprendimus ten priima savivaldybės“, – tikino I. Šimonytė.

„Aišku, kad visada tas bazės plėtimas atrodo labai skausmingas, bet, manau, juolab, kad tai kas yra siūloma yra labai nuosaiku ir savivaldybės galės tuos dalykus reguliuoti papildomai pagal savo dalykus, ir gal net savivaldybėse atsiras tam tikra vietos politika iš NT mokesčio, kas, manau, yra gerai, tai diskusija čia bus viena“, – akcentavo ji.

Galiausiai premjerė paminėjo ir kitą daug kritikos sulaukusį siūlymą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus. Ji akcentavo, kad dabar žmonių pajamos labai dažnai apmokestinamos priklausomai nuo to, kokiu būdu yra gaunamos ir problematika įvardijama daugybę metų, tačiau atėjus konkretiems pasiūlymams, žmonės ima prieštarauti pasiūlymams.

„Tu dabar moki mažiau mokesčių, negu moka palyginamas pajamas uždirbantis žmogus, tarkim dirbantis pagal darbo sutartį. Tai vis dar turi būti šioks toks skirtumas ir jis išlieka, už tai, kad pats susikuri darbo vietą, bet tas atotrūkis, kuris dabar yra gana ženklus, mažėtų ir mažėtų palaipsniui per keletą metų“, – sakė Vyriausybės vadovė.

ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.

Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.

Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.

Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.