Premjerė: daug kitų metų biudžeto sprendimų iš esmės jau priimta

Lietuva

I. Šimonytė. BNS/Fotobankas nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė turės galimybę taisyti esamo ministrų kabineto pateiktą projektą.

„Turėsime įdomius metus, kai biudžetą pateiks nueinanti Vyriausybė dabartiniam Seimui, o patvirtins jį naujasis Seimas ir galbūt taisys kita Vyriausybė, jeigu ji iki metų pabaigos, pagal Konstitucijos terminus, bus sudėliota ir nereikės vienos dvyliktosios. Mano vertinimu, kaip mes matome, dėliodami biudžetą, tai labai daug kitų metų biudžeto sprendimų yra iš esmės jau priimta“, – ketvirtadienį „Info TV“ kalbėjo I. Šimonytė.

„Tai yra arba įstatymuose numatyti tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, indeksuoti pensijas ir tie dalykai persikelia, arba skolos aptarnavimo išlaidos, kurios, deja, didėja todėl, kad palūkanos iš labai pigios skolos ją brangina ir tai yra objektyvus dalykas, tam reikės atsidėti lėšas. Ir švietimo susitarimas bei pedagogų darbo užmokestis, kuris nuo rugsėjo labai ženkliai didėja“, – aiškino ji.

I. Šimonytės teigimu, kitų metų biudžetas bus panašus į šių metų, nes prioritetais išliks šalies gynyba bei švietimas.

„Viską sudėliojus galima sakyti, kad be mažų pajudėjimų viename ar kitame prioritete, iš esmės, biudžetas bus labai panašus į šių metų ta prasme, kad prioritetas bus krašto saugumas, gynyba ir švietimas“, – sakė premjerė.

„Kaip ir šiais metais, iš diskrecinių priemonių, kurios buvo papildomai skirtos ir suplanuotos, tai buvo gynyba ir švietimas, manau, kad lygiai taip pat bus ir ateinančiais metais“, – pažymėjo ji.

2024 m. biudžete buvo numatyta, jog valstybės pajamos sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus skola, pagal priimtą projektą, šiemet turėjo sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatyta, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Nuo šių metų vėl galioja Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turi išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt