I. Šimonytė: automobilių taršos mokestis yra tinkama priemonė emisijoms mažinti

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

264856

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad automobilių taršos mokestis yra tinkama priemonė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas Lietuvoje. Ji įspėja, kad jei to padaryti nepavyktų, tektų mokėti baudas.

„Turime įsipareigojimus pagal (Europos – Elta) žaliąjį kursą. Transportas yra vienintelė sritis, kur emisijos yra didėjančios. Ne tik užsiauginome kalną, bet nuo jo dar turime ir nulipti. Dabar klausimas, kokios ekonominės priemonės tai sprendžia.

Automobilių mokestis, mano nuomone, yra tarp jų. Priešingu atveju, jei nepavyks rasti kitų priemonių, kuriomis tas emisijas sumažinsime, bus toks dalykas, kad kažkas turės mokėti baudą po kokių 4–6 metų. T. y. tada, kai bus perskaičiuoti rezultatai ir mes nebūsime pasiekę įsipareigojimų. Tai yra tie patys mokesčiai, nes vis tiek reikės tuos pinigus kažkam sumokėti“, – trečiadienį interviu Delfi TV sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė dar paaiškino, ko tikisi iš Finansų ministerijos pristatytos mokesčių reformos.

„Svarbiausia būtų išlaikyti paketą. Nebūna tokių mokesčių reformų, kur ateina Vyriausybė ir visus mokesčius sumažina. Jei politikai pasakys, kad imame viską, kas visiems patinka, bet neimame nieko, kas nepatinka. Tokiu atveju turėsiu sakyti, kad tokia reforma nepatinka man. Tokios reformos priėmimo prasmės nematysiu“, – sakė ji.

I. Šimonytė Delfi TV dar sakė, kad šiuo metu vykstančią diskusiją dėl mokesčių pakeitimų reikėtų vertinti atitinkamai.

„Pasižiūrėkite, kas buvo viešojoje erdvėje komentuojama. Juk pačiame pakete yra labai daug pasiūlymų. Yra daug pasiūlymų, kurie yra labai palankūs verslui. Buvo komentuojama tai.

Pavyzdžiui, progresinio tarifo dideliems darbo užmokesčiams – dėl ko „Investuotojų forumas“ ilgą laiką piktinosi, bet paskui, kai paklausai komentarų, atrodo, kad svarbiausias klausimas yra kiek mokesčių reikės mokėti advokatams. Ne kiek investuotojams kainuos gero darbuotojo darbo vieta (kuri tikrai kainuotų mažiau priėmus reformą), bet kažkokie kiti dalykai. Tada susitarkime, kad taip tą diskusiją ir vertinkime.

Kokius sprendimus mes mokesčių sistemoje turime? Galime visiems mokesčius sumažinti iki nulio, pasakyti, kad visos valstybės garantijos čia ir pasibaigia, bet gi suprantame, kad kalbame apie absurdišką dalyką. Mokesčių kėlimas – aišku, tam, kam reikės mokėti daugiau negu iki šiol – jam atrodo, kad tai kėlimas. Bet tam žmogui, kuris gaudamas tas pačias pajamas dėl nepaaiškinamų priežasčių dabar moka daugiau negu kitas, gaudamas tas pačias pajamas – jam tai gali atrodyti kitaip. Jam gali atrodyti, kad dabartinė sistema yra neteisinga.

Ko nėra toje mokesčių reformoje – kažkokio bandymo žūtbūt kažkaip staigiai padidinti biudžetų pajamas. Tie atskirų pajamų sulyginimai išsidėlioja per laikotarpį, kuris pasibaigtų po kelių metų. Yra daug priemonių, nukreiptų į augimą, į investicijas, kino lengvata, kuri yra pasiteisinusi. Matome jos pasekmes. Smulkaus verslo įvairių paramos dalykų“, – vardijo premjerė.

Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.

Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.

Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.

Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.

Naują automobilių taršos mokestį Seimui buvo bandoma pateikti 2022 m. pradžioje, tačiau nesėkmingai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt