Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS (Scanpix) nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
„Manau, kad mums tinka puikiausiai tas variantas, kuris leistų priimti žmones, todėl kad mes praėjusiais 2021 metais sugebėjome priimti kelis tūkstančius žmonių. Ir kai jau pasiruošėme ir mokame juos priimti, tikrai galime tokių žmonių priimti i dar 80 tūkst. karo pabėgėlių“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Mes turime galimybę priimti nustatytą skaičių migrantų, tik tiek, kad tam, kad būtų toks poreikis, tai turi būti tas mechanizmas aktyvuotas, kol kas susitarimų galutinių nėra“, – taip pat pažymėjo ji.
Naujoje ES migracijos politikoje numatoma, jog kiekvienai ES valstybei narei pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus.
Balsavime dėl bendro tarybos požiūrio Lietuva, Slovakija, Bulgarija ir Malta susilaikė, o Lenkija ir Vengrija balsavo prieš.