I. Šimonytė apie pokalbius su prezidentu dėl eurokomisaro: meluočiau, jei sakyčiau, kad nenuskambėjo jokios pavardės

Lietuva

Ingrida Šimonytė / Alfa.lt

ELTA.LTŠaltinis: ELTA.LT

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijų su prezidentu Gitanu Nausėda metu nuskambėjo kelios galimų Lietuvos kandidatų į eurokomisarus pavardės. Visgi, premjerė tvirtina, kad šiuose pokalbiuose minimi ir tokie žmonės, kurie neturi jokių ketinimų tapti Europos Komisijos (EK) nariais – tarp jų ir pati ministrė pirmininkė.

„Aš meluočiau, jei sakyčiau, kad jokios pavardės diskusijose nenuskambėjo, bet vėlgi, nenorėdama komentuoti vienos ar kitos konkrečios pavardės, pasakysiu taip – šiose diskusijose skamba ir tokios pavardės, kurios yra hipotetinės. Minimi žmonės, neturintys ketinimų kandidatuoti į Europos Komisijos komisarus, įskaitant ir mano pačios pavardę. Ji kažkodėl vis yra minima, nors aš daugybę kartu esu pasakiusi, kad šito darbo dirbti neplanuoju, kandidatuoti neplanuoju“, – pirmadienį LRT televizijai sakė I. Šimonytė.

„Tai tokių pavardžių gal diskusijose yra buvę ir daugiau, bet aš nenorėčiau šiame etape apie tas pavardes daug kalbėti“, – akcentavo ji.

Anot premjerės, šiuo metu eurokomisaro kandidatūros klausimas yra diskusijų stadijoje. I. Šimonytė nurodė, jog EK pirmininkė Ursula von der Leyen tikisi gauti šalių nominuojamus atstovus iki rugpjūčio 19 d. Todėl, tęsė ji, teikiamos pavardės į eurokomisarus klausimas turėtų būti išspręstas per artimiausias savaites.

„Per šitas artimiausias savaites – per šią ir per kitą – kažkaip reikėtų susitarti dėl tos nominacijos, ir tikiu, kad susitarsime“, – teigė ministrė pirmininkė.

Klausiama, koks EK portfelis iš esmės Lietuvai galėtų būti naudingiausias, I. Šimonytė įvardijo prioritetines atsparumo, konkurencingumo ir plėtros kryptis.

„Mums vis dėlto reikėtų kalbėti apie tas pozicijas, kurios pačią Europos Sąjungą (ES) stiprina, nes kiek stipri bus ES, tiek ir Lietuva bus stipri. Ir ES darbotvarkėje ateinančių penkerių metų klausimai, kuriuos išsikėlė sau komisijos pirmininkė, yra labai aiškūs: ES atsparumas, konkurencingumas ir plėtra. Man atrodo, kad tuose prioritetuose, tose kryptyse, kurios stiprina pačią ES, bet kuris portfelis Lietuvai leistų prisidėti, mūsų komisarui prisidėti prie mūsų stiprėjimo per ES stiprėjimą“, – dėstė ji.

Jau kurį laiką tęsiantis diskusijoms apie tai, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos deleguotu EK nariu, neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Didelį dalis konservatorių partijos narių atvirai reiškia paramą šiai potencialiai kandidatūrai.

Visgi, pats ministras tokios intencijos viešai neišsakė ir EK tema kalba nenoriai.

Prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį. Be to, šalies vadovo nuomone, Vilniui derėtų siekti portfelių, kurie yra susiję su ekonomikos sritimi. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas yra užsiminęs, jog į tokį EK portfelį galėtų pretenduoti ir pati premjerė, ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimo rūmuose taip pat netrūksta skepsio, vertinant G. Landsbergio galimybes tapti eurokomisaru. Ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovai yra viešai pareiškę, kad šiai kandidatūrai nepritartų.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt