Į Šiaulius atvykusios Latvijos vaiko teisių gynėjos domėjosi, kaip šioje srityje dirba Lietuvos specialistės

Šiauliai

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

87958

Kolegės iš Latvijos į Šiaulius atvyko, kad pasisemtų patirties, kaip saugant vaiko teises dirbama Lietuvoje.

Latvijos vaiko teisių apsaugos specialistes labai sudomino Šiaulių apskrities VTAS patarėjos Šiaulių rajone Editos Pleškaitės pranešimas, kuriame pristatyta, kaip Lietuvoje įvyko vaiko teisių apsaugos pertvarka, kokie įstatymai keitėsi, kas buvo įvesta naujo, pabrėžiama, kad centralizuota vaiko teisių apsauga, sustiprinta pagalba šeimai ir vaikui, atskirta teisinė vaiko apsauga ir paslaugos šeimai. Pranešėja akcentavo, kad leidimą paimti vaikus iš jų įstatyminių atstovų Lietuvoje duoda teismas.

,,Labai džiaugiuosi, kad galėjau pabendrauti su kolegėmis iš Latvijos. Tai buvo ne vien oficialus pranešimas, bet ir kolegiška diskusija. Koleges labai domino, kaip teisės aktai taikomi praktiškai, kaip veikia teisinis reguliavimas, kaip dirbama su šeimomis. Kolegės iš Latvijos teigė, jog sužinojo daug naujų ir įdomių dalykų. Pranešimo tekstą kolegės iš Latvijos ne tik išklausė, bet ir išsivežė, kad galėtų išsamiau analizuoti. Pasidalinome ir darbo rūpesčiais, kurie kyla rūpinantis pažeidžiama visuomenės dalimi - vaikais‘‘, - sakė Edita Pleškaitė, Šiaulių apskrities VTAS patarėja Šiaulių rajone.

,,Sistema Lietuvoje, pagal kurią vaiko teisių gynėjai dirba vaiko ir šeimos labui, yra šiek tiek kitokia nei Latvijoje. Sistema, pagal kurią jūs dirbate Lietuvoje yra suprantamesnė nei pas mus Latvijoje. Galima sakyti, kad kol kas Latvijoje nėra viskas susisteminta‘‘, - sakė Irena Kalnina, Bauskės SOS globos centro vadovė.

Socialinė darbuotoja iš Latvijos pabrėžė, kad darbą apsunkina tai, jog gana neapibrėžtos jos darbo funkcijos.

,,Man asmeniškai nelengva dirbti, nes aš tiksliai nežinau, kiek daug aš galiu daryti. Kartais atrodo, kad aš galiu imtis daug platesnio darbų spektro, bet abejoju, ar tai mano atsakomybės ribose. O pas jus viskas aiškiau. Nors jūs pagal naują sistemą dirbate tik metus, matau, kad jūsų teisinė bazė jau gerai veikia. Štai pas mus nėra naktinių budėtojų, kurie ir naktį rūpintųsi nuskriaustų vaikų teisėmis. Tą daro policija. Taip pat labai trūksta budinčių globėjų, kurie visą parą galėtų priglausti vaikus. Štai Bauskėje nėra nė vienos budinčių globėjų šeimos. Bet vyksta mokymai, pradžia jau yra ir teikia vilčių, kad globos paslaugų padaugės“, - sakė socialinė darbuotoja Liene Lapsa.

Latvijos vaiko teisių apsaugos specialistės pasakojo, kaip funkcionuoja sistema, kai iš šeimos tenka paimti vaikus. Latvijoje tai daroma truputį kitaip.

,,Pas mus yra vadinamasis Našlaičių teismas ir socialinės tarnybos. Našlaičių ir globos teismas, tai ta institucija, kuri priima sprendimus dėl vaiko palikimo šeimoje. Kad Našlaičių teismas pradėtų nagrinėti bylą, reikia to, kas pas jus panašiai vadinama grėsmės lygiais. Pagal tam tikrą sistemą sprendžiama, ar reikia pradėti bylą Našlaičių teisme. Kai jau šis teismas imasi bylos, sprendžiame, ar vaiką paimti iš šeimos, ar šeimai suteikti socialines paslaugas. Panašiai, kaip Lietuvoje vertinamas grėsmės lygis, taip daro ir Našlaičių teismas‘‘, - Latvijoje veikiančią sistemą komentavo Iecavos savivaldybės Našlaičių ir globos teismo direktorė Parsla Dredžele.

Viešnia pakomentavo, kad Našlaičių ir globos teismo (įstaiga, skirianti nepilnamečiams globėjus, bet ne teismų sistemos įstaiga Latvijoje) direktorius skiriamas penkeriems metams. Pats Našlaičių teismas dabar irgi laukia pertvarkų. Galvojama, kam jis turėtų būti pavaldus. Gal Latvijos Teisingumo, o gal Socialinės apsaugos ministerijai, kadangi atlieka ir socialinės apsaugos ir teisinių paslaugų funkcijas. Viešnios paminėjo, kad iki Kalėdų tai žadama nuspręsti.

Latvijos specialistės įvertino, kad beveik metus Lietuvoje funkcionuojanti vaiko teisių apsaugos sistema yra pažangi ir yra ko pasimokyti.

Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos SOS vaikų kaimų asociacijos projekto atstovės bei Bauskės Socialinio paslaugų departamento vadovė Dina Ramovska.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt