I. Ruginienės atsakas A. Armonaitei: profesinės sąjungos ir siekia, kad kiltų vidutinės pajamos, didinant MMA

I. Ruginienės atsakas A. Armonaitei: profesinės sąjungos ir siekia, kad kiltų vidutinės pajamos, didinant MMA
Lietuva
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei ketvirtadienį feisbuke pareiškė, kad ji tikisi, jog ateis diena, kai profsąjungos kovos ne tik dėl minimalios mėnesinės algos (MMA), bet ir dėl vidurinės klasės stiprėjimo. Į tai atsakydama, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad profsąjungos būtent ir siekia kelti vidutines pajamas, kalbėdamos apie didesnį MMA dydį.

„Atsakant į jos komentarą, kai ji kalba apie vidutines pajamas, tai būtent mes, kaip profesinės sąjungos, ir siekiame vidutines pajamas pakelti, keldami minimalų darbo užmokestį. Ne tik patys darbdaviai pripažino šį efektą, bet ir ekonomistai patvirtino, kad keliant MMA, labai trumpam laikui suprastėja atlyginimai, bet po to tai yra postūmis kelti darbo užmokestį per kitus lygius ir tas vyksta realiai“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
 
„Būtent to efekto Armonaitė ir išsigando, dėl to ir lobino už 800 eurų“, – pridūrė ji.
 
A. Armonaitė savo mintis feisbuke išreiškė reaguodama į LPSK socialiniuose tinkluose pasidalintą vizualą su užrašu „Jeigu Vyriausybė nustatys MMA mažesnį nei 888 €, „Dėkokite“ Aušrinei Armonaitei!“. LPSK pirmininkė tikina, kad vizuale pavaizduota buvo ekonomikos ir inovacijų ministrė, nes ji buvo pagrindinis asmuo, kuris iki paskutinės minutės spaudė Vyriausybę pasisakyti už mažesnį minimalų darbo užmokestį.
 
„Būtent ji pavaizduota vizuale, nes ji buvo pagrindinė lobuotoja už mažesnį minimalų darbo užmokestį. Ji buvo tas žmogus, kuris išstojo nepasitaręs dėl bendros Vyriausybės pozicijos ir pateikė 800 eurų. Po to, iš vidinių šaltinių žinau, kad ji iki paskutinės minutės spaudė Vyriausybę ir netgi buvo kalba ir apie biudžeto svarstymą, ir visą eigą, jog būtų pritarta būtent šiai sumai. Ne paslaptis, iš kur ta suma išėjo, iš mūsų mylimų darbdavių“, – aiškino ji.
 
I. Ruginienė taip pat tvirtino, kad profsąjungų pozicija dėl MMA nesikeičia ir formulės, dėl kurios Trišalė taryba yra sutarusi, reikėtų laikytis.
 
„Mes jau baigėm procesą, viskas. Užfiksavome nuomones, mūsų kaip profsąjungų nuomonė yra nuosekli ir aiški, yra Trišalės tarybos formulė, dėl kurios susitarėme ir susitarimo reikia laikytis, nes jeigu mes nesilaikome tų svarbių susitarimų tarpusavyje, tai kokia prasmė išvis kalbėti apie formulės tobulinimą, pakeitimą ir išvis susitarti, jeigu šį kartą kai kam nepatogu ir susitarimo nesilaikome“, – sakė LPSK pirmininkė.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei bei Finansų ministrei Gintarei Skaistei paskelbus siūlymą nuo 2023 m. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) iki 625 eurų, Vyriausybė priėmė sprendimą su šiais siūlymais grįžti į Trišalę tarybą.
 
Anot finansų ministrės, minimalią mėnesinę algą uždirbantiems pajamos „į rankas“ dėl šių dviejų sprendimų augtų apie 83,5 eur.
 
Tokiam NPD padidinimui reikėtų 164,3 mln. eurų biudžeto lėšų.
 
Praėjusią savaitę minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimą svarsčiusi Trišalė taryba nesutarė, kiek darbuotojams nuo kitų metų turėtų didėti šie dydžiai, tad klausimas svarstyti Vyriausybei grįžta be vieningos darbdavių ir darbuotojų išvados.
 
Lietuvos bankas (LB) siūlė nuo 2023 metų kelti minimalią mėnesinę algą (MMA) Lietuvoje 157,74 euro – nuo 730 iki 887,74 euro.
 
Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2023 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 50,1 proc.
 
Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tikino, kad įvardintas dydis yra siektinas MMA, pagal formulę, jeigu į ją žiūrime, kaip į gairę.
 
Lietuvos bankas siūlė minėta formule remtis ir toliau, tačiau palaikymą išreiškė MMA didinimui dalimis.
 
Trečiadienį ryte, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kreipėsi į Vyriausybę, palaikydama Lietuvos banko siūlymą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2023 metais didinti etapais.
 
Tuo tarpu LPSK prezidentė Inga Ruginienė Trišalėje taryboje yra tikinusi, kad MMA kitais metais turėtų kilti bent iki 888 eurų, t.y., 21,6 proc., ką rekomendavo Lietuvos bankas.
 
Ji taip pat siūlė atsižvelgti, kad kitų metų prognozuojama skurdo rizikos riba sieks 625 eurus, tad, I. Ruginienės teigimu, būtų „gėda“ svarstyti kitąmet dar taikyti mažesnį atlyginimą „į rankas“.