Į pušyną – ne tik įkvėpti sveikatos

Pušis – visiems gerai žinomas medis, kurio gydomosios savybės jau nuo seno naudojamos liaudies medicinoje. Iš anksto pasirūpinę žaliava, susirgus ar susilpnėjus imunitetui, po ranka turėsite veiksmingų priemonių savo kūno ir sielos negalavimams gydyti.

Tinka jaučiantiems energijos stoką ir apatiją žmonėms

Kai gamta maino rūbą, dažnas jaučiame pavasarinį nuovargį kūne, o sieloje – ramybės stoką. Tokiais atvejais lauko augalai, anot sveiko gyvenimo būdo propaguotojos Violetos Baučienės, nepamainomas, puikus maistas ir vaistas, ypač pavasarį. Jie auga dirvožemyje, kuriam nepakenkė trąšos ir herbicidai, yra praturtinti mikroelementų, vitaminų, fermentų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurių mums itin trūksta po žiemos periodo.

Pušis išskiria į orą baktericidinių savybių turinčių fitoncidų, t. y. lakios medžiagos, kurios šalina iš oro mikrobus ir dulkes, todėl pušyne lengva kvėpuoti, jame ypač gerai jaučiasi sergantieji plaučių ligomis. Pušų spinduliavimas ne tik stiprina plaučius, bet ir turi galią skatinti žmonių gerąsias savybes, išsklaido liūdesį ir širdgėlą, padeda išsivaduoti iš kaltės jausmo. Todėl, jeigu jus vargina kasdienybės negandos, būtinai raskite laiko ramiai pasivaikščioti po pušyną. Tik žmonėms, kurie alergiški pušims, joms žydint, geriau vengti pušimis nusagstytų miško takelių. Pušų žiedadulkių ore gali būti nuo balandžio pradžios iki rugpjūčio pabaigos.

Pušynų ore visada būna ir fitoorganinių medžiagų, kurių pagausėja birželio–liepos mėnesiais biologinio augalų aktyvumo metu. Tuomet nuo spygliuočių miško oro gali padidėti kraujospūdis, padažnėti širdies plakimas, pradėti svaigti galva, pasunkėti kvėpavimas pro nosį ir kt. Dėl minėtų priežasčių vasarą pušyne gali blogiau jaustis sergantieji hipertonija, širdies išemine liga. Kitais metų laikais spygliuočių oras visiems normalizuoja kraujospūdį ir kraujotaką.

Ligoms gydyti, imunitetui stiprinti

Pušys nuo seno domino žmones savo vaistinėmis savybėmis. „Dabar – pats laikas prisirinkti pušų pumpurų ir spyglių“, – primena moteris.

Žaliava renkama švarioje vietoje, toliau nuo asfaltuotų kelių, nuo ne jaunesnių kaip 10 metų augalų. Pumpurus reikia skinti nuo šoninių ar apatinių šakų, kad nebūtų pakenkta medžiui. Vaistinėms reikmėms tinka dar neišsiskleidę pumpurai, surinkti iki gegužės mėnesio.

Tinkamai sudžiovinti pumpurai yra tamsiai rudi, dervos kvapo, kartaus skonio. Stiklainiuose juos galima laikyti 2 metus. Iš
10 kg nedžiovintų pumpurų gaunama 3,8–4 kg sausos žaliavos. Vienam puodeliui arbatos užtenka vieno vidutinio dydžio pumpuro. Stipresnės koncentracijos pušų pumpurų nuoviras veiksmingai gydo kosulį.

Pušų spygliuose gausu vitaminų K, P, E, PP, B1, B2, B3, B6, o pušies ūgliuose su dar nesukietėjusiais spygliais ypač daug vitamino C ir cukrinių medžiagų. Šiais laikais pušų ūgliai – nebe maistas, nors anksčiau žmonės juos gausiai vartojo. Mat tuomet buvo šventai tikima, jog pavasarį reikia nors kelis ūglius suvalgyti, kad visi metai sotūs ir sveiki būtų.

„Tai ypač aktualu turėtų būti šių laikų skubančiam žmogui, – įsitikinusi sveikuolė. – Ypač vaikams, kurie auga ne dovanai gamtos dalijamais vitaminais stiprinami, o vaistinėse pirktomis tabletėmis, sirupėliais bei žirneliais kaskart gydomi.“

Spyglių arbatos padeda atsigauti nuvargus, sergant bronchitu, plaučių uždegimu ir net tuberkulioze. Spygliais galima gydyti ir burnos ertmės bei dantenų ligas. Iš pušų spyglių verdama ne tik kvapni arbata, bet ir pušų spyglių sirupas, ruošiamos kosmetinės priemonės – pušų spyglių fitolis ir pušų spyglių nuoviras voniai ir pirčiai. Pušų spyglių pavilgai tinka dėti ant ilgai negyjančių žaizdų ir nudegimų.

Neberagaujame ir pušies brazdo, nors dar prieš pusšimtį metų derėjo kiekvieną pavasarį jo suvalgyti nors kiek, ne tik kad metai būtų sėkmingesni, bet kad nuovargis ir dusulys nevargintų. Nedrįstantiesiems jo paragauti moteris paaiškina, jog pušies brazde esama eterinio, dar nesudervėjusio ir turinčio dezinfekcinių savybių aliejaus.

Tiesiog pakramtyti kelis pušų spyglius verta visais metų laikais – jie atgaivina burnos kvapą, dezinfekuoja bei stiprina dantenas.

Gal pušų sirupo?

Tiems, kurie vaikščios pušyne, moteris siūlo pasirinkti pušų spyglių, iš kurių be vargo išsivirsite labai skanų pušų spyglių sirupą. Tereikia surinktus pušų spyglius nuplauti, sukarpyti ar sumušti mediniu grūstuvu, užpilti vandeniu tiek, kad apsemtų, virti valandą, palaikyti parą, paskui nuovirą nukošti.

Gautą nuovirą galima dar nugarinti, cukraus (o geriau medaus) dėti pusę nuoviro kiekio: pavyzdžiui, į 1 litrą nuoviro dėti 0,5 kg cukraus. Virti, kol sutirštės iki norimos konsistencijos. Tokiu pušų sirupu skanu pasaldinti arbatą, o mažiesiems, įpylę į gazuotą stalo vandenį, suteiksite džiaugsmo mėgautis ypatingo skonio ir aromato pušų limonadu.

„Naudos sulauksite dvigubos, – tvirtina sveikuolė. – Pajausite natūralų skonį, sustiprinsite imunitetą, papildysite organizmą vitaminais.“

Panašiai verdamas ir pušų spyglių nuoviras, tik į jį dedamas ne cukrus, o jūros druska: 1 litrui nuoviro reikia 1 šaukšto druskos. Tokį pačių pasigamintą nuovirą galima išlaikyti visus metus, jį pilti į vonią ar atskiestą naudoti garinėje pirtyje. Pušų nuoviras turi teigiamą poveikį nervų sistemai, šalina nuovargį ir stresą, mažina reumato ir raumenų skausmus, atgaivina odą ir plaukus.

Iš pušų šakų surištos vantos kur kas švelnesnės negu iš eglių ar kadagių. Jų nė nereikia šutinti, pakanka palaikyti karštame, o vėliau šaltame vandenyje. Prieš periantis pušų spyglių vanta, vertėtų pasitikrinti, ar nesate alergiškas pušims.

Labai naudinga ir pušų spyglių aliejinė ištrauka – fitolis. Juo galima tepti rankas, norint suminkštinti jų odą. Taip pat galima naudoti suskeldėjusiems kulnams gydyti ir nagams stiprinti. Tinka atpalaiduojančiam pėdų masažui, pamaitinti odą po pirties. Jei pušų aliejumi įtrinsite krūtinę, jis palengvins bronchito simptomus. Be to, fitolis malšina sąnarių skausmus ir raumenų nuovargį. Vyrai juo gali nuraminti ir pamaitinti odą po skutimosi.

Spyglių fitolį be didelio vargo galima pasigaminti patiems, tereikia švarius spyglius sumušti grūstuvu, užpilti nerafinuotu aliejumi, pavyzdžiui, saulėgrąžų, palaikyti tamsioje vietoje 14 dienų, nusunkti.

Jeigu nusprendėte neruošti jokio tirpalo iš pušų teikiamų dovanų, spyglių saują vis tiek parsineškite į savo namus. Žirklėmis smulkiai sukarpę bei subėrę spyglius į maišiuką ir pakabinę jį vonioje, maloniai atgaivinsite patalpų orą. Ši maloni, laiku pasirūpinta smulkmena itin veiksminga, siaučiant peršalimo ligoms.

„Gamtoje viskas sutvarkyta, – tvirtina V. Baučienė. – Tereikia tik pasidomėti, kiek daug negalavimų gali išgydyti miško gėrybės.“