Į pro­fi­lak­tinį akių pa­tik­ri­nimą ne­nu­mo­ki­te ran­ka

Šiauliai

Svar­bu. Vie­nin­telė ir tik­ra glau­ko­mos pro­fi­lak­ti­ka – gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­ja, ku­rios me­tu įver­ti­na­mi akių pa­ki­ti­mai, diag­no­zuo­ja­ma glau­ko­ma ir ski­ria­mas gy­dy­mas. (Serhii Bobyk nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

121103

Į pri­va­lomąjį svei­ka­tos pa­tik­ri­nimą dėl ga­li­mybės dirb­ti, dėl teisės vai­ruo­ti ir pa­na­šiai žmonės ne­re­tai žiū­ri skep­tiš­kai. „O be rei­ka­lo“, – sa­ko Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dybės vi­suo­menės svei­ka­tos biu­ro vi­suo­menės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo spe­cia­listė As­ta Ivoš­kienė. Re­gu­lia­riai tik­ri­nan­tis akis, ga­li­ma ap­tik­ti vieną klas­tin­giau­sių ligų – glau­komą – ir už­kirs­ti ke­lią re­gos ne­te­ki­mui.

Pradžioje nesukelia jokių nepatogumų

Glaukoma – tai sutrikimų, kurie pažeidžia optinį nervą ir lemia apakimą, visuma. Dažnai glaukomos nelydi jokie akivaizdūs požymiai ar simptomai ir ji nustatoma tik tuomet, kai ima silpnėti rega. Nediagnozuota ir negydoma liga lemia apakimą, kurio vėliau išgydyti neįmanoma. Nors liga mėgsta vyresnio amžiaus žmones, tačiau ja gali sirgti ir vaikai.

Dažniausiai glaukomos žalą optiniam nervui sukelia padidėjęs akispūdis, kurį sukelia daug įvairių faktorių, priklausomai nuo glaukomos tipo. Vis dėlto, išsivysčius normalaus akispūdžio glaukomai, žalos optiniam nervui priežastis ne visuomet yra žinoma.

Glaukomos rizikos veiksniai skiriasi priklausomai nuo glaukomos tipo. Atvirojo kampo glaukoma, kartais dar vadinama pirmine atvirojo kampo glaukoma, siekiant ją atskirti nuo antrinės, yra labiausiai paplitęs glaukomos tipas. Rizikos veiksniai: amžius – glaukomos išsivystymo tikimybė yra šešis kartus didesnė tarp žmonių, vyresnių nei 60 metų; šeimos istorija – jei kiti šeimos nariai serga glaukoma, jos rizika asmeniui išauga 4–9 kartus; tam tikrų vaistų vartojimas – steroidai padidina atvirojo kampo glaukomos riziką iki 40 proc.; ligos – aukštas kraujo spaudimas padidina atvirojo kampo glaukomos riziką.

Uždarojo kampo glaukoma, kartais dar vadinama ūmine arba siaurojo kampo glaukoma, išsivysto labai greitai ir baigiasi staigiu apakimu. Rizikos faktoriai: toliaregystė, amžius, lytis – moterys glaukoma serga dažniau nei vyrai.

Sergant glaukoma, vargina ne tik suprastėjusi rega, bet ir galvos skausmai, ašarojimas, akių nuovargis. Sergantieji aplink šviesos šaltinį mato vaivorykštės spalvų žiedus. Stipriai pakilus akispūdžiui, žmogus gali nejausti jokio skausmo. Tokiu atveju jaučiamas sunkumas vienoje galvos pusėje.

Staiga pakilus akispūdžiui, gali ištikti glaukomos priepuolis. Tuomet jaučiamas labai stiprus akies skausmas, gali skaudėti galvą, pykinti. Priepuoliai dažniau pasireiškia toliaregiams žmonėms bei sergantiems uždarojo kampo glaukoma.

14.jpg

Reguliari patikra svarbi ligos diagnozei

Specialistė A. Ivoškienė pataria dėl akių patikros į gydytoją kreiptis tokiu dažnumu: kas 2–4 metus, jei jums mažiau nei 40 metų; kas 1–3 metus, jei jums nuo 40 iki 54 metų; kas 1–2 metus, jei jums nuo 55 iki 64 metų; kas metus, jei jums 65 ar daugiau metų. Didelės rizikos grupės asmenys turėtų pradėti tikrintis akis dėl glaukomos nuo 35 metų ir daryti tai kas 1–2 metus.

Glaukomos diagnozei reikalingas visiškas akių ištyrimas. Gali būti plečiami akies vyzdžiai akių dugno apžiūrai. Akispūdžio matavimui atliekamas tyrimas, vadinamas tonometrija. Tačiau akispūdis ne tik nuolat keičiasi, bet gali būti ir normalus. Tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma. Nevertėtų nuogąstauti, kad glaukomos patvirtinimui prireiktų atlikti ir kitus tyrimus: akies vidaus apžiūrą specialia linze, akies vidaus fotografavimą ar skenavimą, akies tinklainės apžiūrą, apžiūrą plyšine lempa, regėjimo aštrumo ištyrimą, akipločio ištyrimą.

Glaukomos rizikos veiksnių yra ganėtinai daug, tačiau net jeigu jums nebūdingas nė vienas iš minėtų veiksnių, vis tiek galite susirgti glaukoma. Tad rekomenduojama, reguliariai tikrinantis akis, įtraukti ir patikrinimą dėl glaukomos, ypač senstant.

Specialistė sako, jog šių dienų medicina gali daug. Tam įdiegtos modernios glaukomos diagnostikos technologijos, kuriomis galima gana anksti nustatyti ligą. O tai itin svarbu, nes kuo ankstyvesnėje stadijoje skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo. Galbūt daugelį gąsdina visą gyvenimą trunkantis gydymas, bet šiandien tik tokiu būdu galima išsaugoti regėjimą. Priešingu atveju aklumas yra nebeatstatomas.

2537.jpg

Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti ligos, nėra

Įvairių apklausų metu visame pasaulyje žmonės aklumą įvardija kaip vieną didžiausių baimių, tačiau net ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse dauguma sergančiųjų nežino, kad serga glaukoma. Vienintelė ir tikra glaukomos profilaktika – tai savalaikė akių gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinami akių pakitimai, diagnozuojama glaukoma ir skiriamas gydymas.

Visuomenės sveikatos specialistė A. Ivoškienė rekomenduoja dažniau būti lauke. Gamtoje akys atsipalaiduoja, nes į įvairius arti ir toliau esančius objektus žvelgiama natūralioje šviesoje. Vis dėlto saugokitės ir tiesioginių saulės spindulių, tad, mėgaudamiesi gamta, užsidėkite akinius nuo saulės.

Neskaitykite prietemoje. Esant blogam apšvietimui, sufokusuoti žvilgsnį pasidaro sunkiau, nes yra per mažas kontrastas tarp raidžių ir puslapio. Dėl to akims sunkiau įžvelgti detales, tad jos turi sunkiau dirbti, o tai vargina akių raumenis.

Tinkamai maitinkitės. Netinkama mityba didina tinklainės degeneracijos bei kataraktos riziką. Mažiau vartokite gyvulinių riebalų, venkite cukraus, druskos. Rinkitės rupių miltų gaminius. Valgykite migdolų, morkų, pomidorų, bruknių, erškėtuogių ir šermukšnių uogų, įvairių žalumynų. Vartokite maisto papildų, kurių sudėtyje yra mėlynių ekstrakto ir liuteino. Jeigu diagnozuotas arterinio kraujospūdžio padidėjimas, glikemijos bei kraujo plazmos lipidų pokyčiai, nutukimas – būtina šiuos lėtinių ligų rizikos veiksnius koreguoti. Vartokite gydytojo paskirtus vaistus.

Daugeliui atrodo elementaru, tačiau labai svarbu laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.

Nepatingėkite atlikti pratimų akims. Pajutę akių įtampą, lėtai pamirksėkite, nukreipkite žvilgsnį į tolį: dangų, žolę, medžius. Išsiugdykite įprotį atidžiai, bet be įtampos apžiūrinėti daiktus, kuriuos jums įžiūrėti sunku. Pamirkčiokite bent šimtą kartų per dieną.

Dirbdami kompiuteriu ar skaitydami knygą, kas pusvalandį darykite kelių minučių akių poilsio pertrauką: pažiūrėkite į lubas, po to į grindis, į šonus, į dešinįjį viršutinį kambario kampą ir į kairįjį apatinį kampą bei atvirkščiai, į arti esantį tašką, tada – į tolį. Atminkite, jog mankšta akims turi būti atliekama kasdien.

Esant bet kokiai, kad ir mažiausiai akies traumai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Dirbant pavojingus darbus, ypač žemės ir miško ūkio, metalurgijos, itin svarbu dėvėti apsauginius akinius. „Rūpinkitės savo sveikata ir išvengsite negrįžtamo regos pažeidimo dėl glaukomos“, – pataria visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė. A. Ivoškienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt