PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Rugpjūčio 20 d. 10:34

Į pažintinę ekspediciją leisis vargonininkai

Telšiai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


12446

Sekmadienį nuo pat ankstyvo ryto gaus istoriniai Lietuvos vargonai - Varnių Šv. Petro ir Pauliaus katedroje vyks Žemaičių vyskupijos 600 metų jubiliejui skirtas koncertas, kuriame vargonuos dr. Balys Vaitkus.

Vietos vargonų meistro Juozapo Vaiciulevičiaus 1821 m. pastatyti ir Pranciškaus Sideravičiaus 1871 m. iš esmės perdirbti senosios Varnių katedros vargonai - tai reikšmingas galingu balsų skambesiu išsiskiriantis lietuviškosios vargondirbystės paminklas.

Tą pačią dieną pirmą kartą Lietuvoje organizuojama pažintinė ekspedicija vargonininkams. Grupė Nacionalinės vargonininkų asociacijos narių iš Vilniaus lankysis prie žymiųjų istorinių vidurio Lietuvos vargonų. Vargonų istoriją, sandarą ir unikalius lietuviškosios vargonų statybos bruožus pristatys ir komentuos vargonų istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas Girėnas Povilionis.

Ekspedicijoje dalyvaus vargonininkai Tomas Bakučionis, Gintarė Baltakytė, Diana Encienė, Paulius Grigonis, Jurgita Kazakevičiūtė, Eglė Maciukevičiūtė, dr. Aušra ir Vidas Pinkevičiai, Audra Telksnytė ir dr. B. Vaitkus. Bus pademonstruotos kiekvieno iš instrumentų balso, techninės ir stilistinės galimybės.

Pirmoji rengiamos ekspedicijos stotelė - Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčia. Dotnuvos bažnyčios vargonus 1827 m. pastatė bernardinų vienuolis Modestas Miknevičius. Tai - vienintelis iki mūsų dienų išlikęs šio meistro darbas. Šiemet Dotnuvos vargonams sukanka 190 metų.

Vietos gyventojai ir piligrimai kviečiami rinktis Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje. Šiluvos bazilikos vargonai - vienas žymiausių išlikusių lietuvių meistro Jono Garalevičiaus kūrinių (1902 m.). Šiemet Šiluvos vargonams - 115 metų.

Po šių ekskursijų bus galima keliauti į Tytuvėnus, kur vyks pažintinė paskaita-koncertas Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje. Tytuvėnų bažnyčios vargonų (1789 m.) autorystė priskiriama Vilniaus meistrui Mikalojui Jansonui. Šie vargonai - itin savitas barokinis instrumentas, iki mūsų dienų išlikęs nė trupučio neperstatytas ir stebėtinai mažai nukentėjęs per 2012 m. bažnyčios gaisrą.

Ekspedicijos kulminacija - viešnagė Kauno arkikatedroje bazilikoje po vakarinių mišių. Čia stovi didžiausi Lietuvoje istoriniai vargonai. Juos 1882 m. pastatė Vilniaus vargonų meistras Juozapas Radavičius. Savo 135-metį Kauno arkikatedros vargonai pasitinka atsinaujinę - instrumento restauravimo darbai baigti praėjusių metų gruodį.

Ši istorinių vargonų ekspedicija - nuo 2004 m. įgyvendinamo projekto „Gaudžia istoriniai vargonai“ dalis. Projektas skatina abipusį pažinimą: ugdo vietos bendruomenių pasididžiavimą unikaliais savų bažnyčių vargonais, o profesionaliems vargonininkams ir studentams suteikia impulsų domėtis savita Lietuvos vargonų istorija ir pasidalyti savo meistriškumu su kuo platesne auditorija.

Antroji ekspedicija numatyta rugsėjo pradžioje. Tikimasi aplankyti Panevėžio, Pumpėnų, Vabalninko ir Biržų istorinius vargonus.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.
ELTA