Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
J. Čižius sako, kad stirnos ir taurieji elniai sunkiu metu dalinasi maistu. J. Čižiaus nuotr.
Etaplius SistemaŠaltinis: Etaplius.lt
Per snygį sunku žmonėms, o dar sunkiau miško žvėreliams, kurie dėl storo sniego sluoksnio netenka galimybės maitintis. „Baltas badas, – sako Vievio medžiotojų būrelio pirmininkas Stepas Čižius. Medžiotojai kiek išgali stengiasi pamaitinti žvėris: perka iš ūkininkų grūdus, šieną ir gabena į mišką, nors per pusnis ten nukakti sunku ir patiems medžiotojams, nepadeda nė džipai.
Medžiotojai miške taip pat nukasa sniego, kad žvėrys turėtų kur sausai atsigulti ir nesusirgtų.
Medžiotojas Justinas Čižius pasakoja, kad nukakti į mišką padeda ūkininkas iš Pipiriškių Donatas. Jis traktoriumi pasiekia mišką ir gabena grūdus. Kai ūkininkas negali pagelbėti, medžiotojai patys tempia maišus rogutėmis, nors sniego gerokai virš kelių. Medžiotojai stengiasi žvėrims maisto vežti du tris kartus per savaitę. Maistas paliekamas tose pačiose vietose, nes žvėrys žino, kad ten gali būti maisto, ir ateina patikrinti kelis kartus per naktį. Yra tekę matyti, kaip maitintis ateina iki 20 stirnų ar elnių. Kas lieka nuo žvėrių, atitenka paukšteliams.
„Tikimės, kad žiema greitai baigsis, nes grūdų atsargos jau eina į pabaigą. Per šį sniego laikotarpį keturiose maitinimo vietose žvėreliams nuosekliai davėme apie 2–3 tonas grūdų“, – pasakojo Justinas.
Žmonėms, kurie nori padaryti gerą darbą ir juos pašerti per baltąjį badą, Justinas pataria tai daryti reguliariai ir tose pačiose vietose. „Jei negalėsite žvėrių maitinti visą sniego laikotarpį, rekomenduojame geriau to nepradėti, nes gyvūnas, pripratęs prie maitinimosi vietos, laukia ir nebando ieškoti maisto pats. Reikia atsakingai įvertinti, ar bus galimybė maitinti gyvūnus iki kol nutirps sniegas“, – pataria Justinas.
Medžiotojai dėkoja ūkininkams, kurie dovanoja jiems nelabai reikiamus grūdus ar išvalas. Justinas sako, kad ši žiema miško gyventojams yra labai sunki, ir apgailestauja, kad daug silpnesnių gyvūnų neišgyvens.
Pasidomėjome, ar storas ledo sluoksnis nekelia pavojaus Elektrėnų marių žuvims. Žvejų klubo „Tritonas“ pirmininkas Gintautas Kondratjevas nemano, kad marių žuvys po ledu gali uždusti, nes marios gana gilios, be to jose yra šaltinių, kurie aprūpina deguonimi. Pasak G. Kondratjevo, didesnis pavojus yra mažuose telkiniuose. Mažų tvenkinių savininkai savo telkiniuose turėtų įsirengti aparatus, kurie judina vandenį ir neleidžia jam užšalti. Tokie aparatai, pirmininko žiniomis, yra įrengti prie Elektrėnų pontoninio tilto, kad apsaugotų tiltą nuo judančių ledų keliamos grėsmės.
Bet dauguma žmonių žuvis gelbėja paprasčiau – iškerta eketes, kurios aprūpina deguonimi.
Virginija Jacinavičiūtė