Į lovą rei­kia ne gul­ti, o nuvargus kris­ti

Šiauliai

(Yanalya nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

153104

Artė­jant ant­ra­jam ka­ran­ti­nui ir už­sikrė­tu­siųjų CO­VID-19 krei­vei ky­lant aukš­tyn, gy­ven­to­jai pa­ti­ria vis dau­giau stre­so. Už­sitę­sus to­kiai ne­pa­lan­kiai si­tua­ci­jai, ky­la lėti­nis stre­sas, ku­ris ga­li tap­ti net dau­giau kaip 60 pro­c. visų žmo­niją ka­muo­jan­čių ligų prie­žas­ti­mi.

„Žmogaus atsakas į stresą ir skausmą formuojasi dar įsčiose, vystantis vaisiaus smegenims. Todėl, kaip dažnai sakau savo bičiuliams ir pacientams, prieš besilaukiančią moterį priklaupę turime pasiteirauti, kuo galime jai padėti ir kaip palengvinti laukimą. Nuo to juk priklauso visuomenės sveikata“, – šypsosi vaistininkas Kęstutis Beržinis.

Jis prisimena vertingą tėvo Stanislovo, pas kurį atvažiuodavo streso iškamuoti, nemigos nuvarginti žmonės, pamoką – į lovą reikia ne gulti, į lovą reikia kristi. Anot vaistininko, intensyvų protinį darbą naudinga kaitalioti su darbu sode, darže ar sportu.

Vis dažniau prašo raminamųjų preparatų ir papildų

K. Beržinis atkreipia dėmesį, kad dažnai gydomas ne stresas, o jo sukelti padariniai. „Jei paskaičiuotume streso sukeltų ligų – gastrito, kolito, hipertenzijos, cukrinio diabeto, aterosklerozės, susilpnėjusios imuninės sistemos veiklos ar sustiprėjusio imuninės sistemos atsako, pasireiškiančio autoimuninėmis ligomis, paaštrėjusio reagavimo į skausmą – vaistų pardavimus, tai skaičiai būtų stulbinami“, – teigia jis.

Pasak vaistininko, sugriežtinus psichotropinių vaistų skyrimą, pacientai vis dažniau ieško alternatyvų vaistinės lentynose: homeopatinių, augalinių preparatų ir maisto papildų.

„Kovon prieš stresą stoja įvairiausi specialistai – nuo aromaterapeutų iki psichoterapeutų. Didelės pagalbos galima sulaukti iš socialinių darbuotojų, psichologų, dvasininkų. Vaistinėje įsigyti vaistai ar kitos sveikatinimo priemonės yra tik dalis pagalbos, reikalingos streso kamuojamam žmogui“, – pabrėžia K. Beržinis.

Augaliniai preparatai – efektyvus ir natūralus ginklas

Vaistininkas įsitikinęs, kad žmogus turi gyventi su saule – rytą keltis, o vakare „leistis“. Žmogui, kuris jaučiasi labai išbalansuotas, gali padėti augalai adaptogenai. Tai gali būti aralijos, rodiolės, eleuterokokai, ženšeniai. Šie augalai padeda organizmui adaptuotis prie nepalankių fizinių ar psichologinių aplinkybių – jie padeda „pabusti“ ir dirbti. Vakare, ruošiantis kokybiškam miegui, jau reikia raminančių arbatų ar papildų.

Besiskundžiantiesiems padidėjusiu kraujospūdžiu kai kurių augalų patartina vengti, todėl prieš perkant bet kokį augalinį preparatą rekomenduojama pasitarti su vaistininku.

„Pamenu, kai studijų laikais užklupdavo sesija, vyresnio kolegos pamokytas pavartodavau aralijų ir eleuterokokų preparatų. Pats pastebėjau, kad jie sumažindavo nerimą, geriau į galvą lįsdavo informacija, o naktį ramiai miegodavau. Tačiau yra tekę patirti, kad kartais vietoje norimo tonizavimo dienos metu patirdavau migdomąjį poveikį. Tai reiškia tik viena – vidiniai resursai išnaudoti ir tik poilsis, o ne kavos ar arbatos puodelis gali pakrauti baterijas. Atlikdamas praktiką viename Žemaitijos miestelyje, ne vienam nemiga besiskundžiančiam pacientui pagelbėjau būtent aralijomis“, – pasakoja K. Beržinis.

Anot jo, šalies gyventojams nuo seno pažįstami tokie raminantys augalai, kaip valerijonai, apyniai, sukatžolės ir melisos. Visi taip pat jau gerai žino ir iš kitų kraštų „atsikrausčiusias“ vaistažoles – pasifloras bei levandas.

„Tiesa, šiek tiek primiršta mūsų liepa. Liepžiedžiai Vakarų Europoje nuo seno fitoterapeutų rekomenduojami baimei ir nerimui malšinti. Teigiamą poveikį nervų sistemai duoda viržių arbata. Negalima pamiršti ir paprastųjų kiečių, o jonažolių arbata tikrai švelniai nuramins. Štai amino rūgšties triptofano turintis maistas (pvz., linų sėmenys, pupelės, paukštiena, lęšiai, kiaušiniai) ar maisto papildai turėtų būti vartojami iki pietų, kai organizme gaminamas nuotaikos hormonas serotoninas, kurio dalis vėliau virsta melatoninu, o apie teigiamą magnio druskų poveikį stresui lengvinti net priminti tikriausiai nereikia“, – priemones nuo streso rekomenduoja K. Beržinis.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt