Į Lietuvą nuo Minsko režimo pabėgę baltarusiai sako nenorintys būti prilyginti rusams

Į Lietuvą nuo Minsko režimo pabėgę baltarusiai sako nenorintys būti prilyginti rusams, Lietuvos politikams grįžtant prie svarstymų suvienodinti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Vilniuje penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje baltarusių organizacijų atstovai pabrėžė skirtingą baltarusių ir rusų visuomenių požiūrį į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, baltarusių orientaciją į Vakarus.

Pabrėžia provakarietišką orientaciją

Baltarusijos opozicinės partijos „Narodnaja Hramada“ atstovas Jauhenas Vilskis teigė, kad baltarusiai Lietuvoje nėra jos priešai ir gintų ją agresijos atveju.

„Aš esu įsitikinęs, kad baltarusiai Lietuvoje nėra Lietuvos priešai ir nesukelia jokios grėsmės nacionaliniam saugumui, atvirkščiai, karo atveju mes pasiruošę ginti Lietuvą nuo agresoriaus“, – sakė baltarusių opozicijos atstovas.

J. Vilksis kalbėjo, kad jų lyderis Mykola Statkevičius „yra asmeninis Lukašenkos priešas, įkalintas 14 metų“, o daug partijos narių kovoja Ukrainos pusėje.

Ukrainoje kariaujantis iš Baltarusijos 2020 metais į Lietuvą pasitraukęs Aliaksandras Klačko vaizdo skambučiu iš fronto teigė, jog Baltarusija šiuo metu „okupuota dvigubai“ – diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimo ir Rusijos.

„Aš labai dėkingas Lietuvai, kad per humanitarinį koridorių 2020 metais įleido mane ir mano bendraminčius į Lietuvą, nes alternatyva už taikius protestus buvo tik kalėjimas. Noriu pabrėžti, kad Baltarusija nėra Rusija, Baltarusija šiandien okupuota dvigubai: pirma – priešiško baltarusiams Lukašenkos režimo, ir antra – Rusijos“, – sakė A. Klačko.

„Abu okupantai bando išnaikinti baltarusių identitetą ir ištrinti ribą tarp baltarusių ir rusų. Šiandien baltarusiams sunku, nes visur Europoje mes pagarsėjome per Lukašenką, kuris leido Rusijai pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos ir dėl to ant mūsų tas šešėlis krito“, – kalbėjo baltarusių atstovas.

Europos Humanitarinio Universiteto atstovas Andrejus Vazjanau sakė, kad baltarusių situacija Lietuvoje blogėja, nors Europos Sąjungoje gyvenantys baltarusiai yra provakarietiški ir remia Ukrainą, jos kovoje su Rusijos agresija.

„Baltarusijos visuomenė suskaldyta daugeliu klausimų, bet sociologiškai galima teigti apie tam tikrus konsensusus: Baltarusijos gyventojai nenori dalyvauti kare prieš Ukrainą, nenori, kad Baltarusija būtų prijungta prie Rusijos, ir nenori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuotas branduolinis ginklas“, – sakė A. Vazjanau.

„Šitame kontekste baltarusių diasporos suvienodinimas su rusais yra  politiškai ir simboliškai nepriimtinas žingsnis, net tokį pavyzdį turiu radikalesnį, vienas mano kolega pasakė, kad gali būti visi tiek patys apribojimai Baltarusijos piliečiams, tik aš nenorėčiau, kad jie būtų tame pačiame įstatyme su rusais kartu“, – kalbėjo baltarusių atstovas.

Jaučiasi baudžiami už atvirumą

Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač teigė, jog į Lietuvą atvykti norintys baltarusiai, nors bėga nuo režimo, tampa savo atvirumo aukomis, nes prisipažįsta dirbę valstybės sistemoje ar turintys karinį išsilavinimą.

Lietuvoje gyvenanti baltarusė tvirtino, kad taip pat Lietuvoje ne visuomet laikomasi migracijos procedūrų, politinio prieglobsčio prašymų svarstymas užtrunka ilgiau, nei numato įstatymai.

„Mes susiduriam su nepalankiu požiūriu į baltarusius Migracijos departamente, tam tikri Lietuvos įstatymai pažeidžiami, susiję su laikotarpiu, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl politinio prieglobsčio. Įstatymas teigia, kad tai yra šeši mėnesiai, bet kai kurie baltarusiai susidūrė su problema, kad tai užtrunka iki 18 mėnesių“, – kalbėjo O. Karač.

Ji tvirtino, kad iš viso 1700 iš Baltarusijos išvykti norinčių žmonių buvo pripažinti keliantys grėsmę demokratinėms šalis, Lietuvoje šis skaičius siekia 910. 

„Tie žmonės, kurie pripažinti grėsme nacionaliniam saugumui, turėjo patirties armijoje arba baigė karinius mokslus, ir tai tampa pagrindu pripažinti juos grėsme nacionaliniam saugumui. Yra atvejis, kai moteris buvo pripažinta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, nes ji buvo buhalterė geležinkelyje, arba gaisrininkai ir apsaugos tarnybų darbuotojai, kurie instaliuoja signalizaciją“, – kalbėjo O. Karač.

Pasak jos, kai kurie iš šių žmonių netgi buvo Baltarusijos „valstybinės vergijos aukomis“, nes po studijų universitete turėjo atidirbti valstybės tarnyboje, paskirtoje vietoje, nes priešingu atveju turėtų sumokėti didelę baudą arba negautų aukštojo mokslo diplomo.

„Baltarusiai nori būti sąžiningais su Lietuva, mes nenorime apgaudinėti valstybės sistemos, visi šie žmonės sąžiningai papasakojo apie savo patirtį, nes nenorėjo meluoti, ir juos nubaudė už atvirumą. Tai yra tie žmonės, kurie dalyvavo protestuose, ir deportacijos atveju jiems gresia ilga kalėjimo bausmė“, – tvirtino baltarusių aktyvistė.

Ribojimai – kol kas skirtingi

Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau. Po to, kai Baltarusija į šalį po nepavykusio perversmo Rusijoje leido atvykti samdinių grupuotei „Wagner“, Lietuvos politikai grįžo prie svarstymų apie ribojimų rusams ir baltarusiams suvienodinimą.

Iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje. 

Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.

Nuo praėjusių metų pabaigos taip pat į Lietuvą atvykti ar čia gyventi norintiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams yra įvestas specialus klausimynas. Migracijos departamentas rugpjūčio pradžioje skelbė, kad per tą laiką keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui buvo pripažinti 1164 baltarusiai ir rusai.

Per šį laikotarpį konstatuota, kad grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš kurių 337-iems buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 121 – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą, daugiau kaip 200 baltarusių buvo panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi, o beveik 250 baltarusių sulaukė neigiamų atsakymų, kuomet kreipėsi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.

Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems pilnamečiams Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą. Klausimyne privaloma pateikti tam tikrą informaciją, pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje.