I. Juodienė: pavėžėjimo paslaugos laukta 20 metų, tačiau jai stinga sklaidos, kyla iššūkių

20220915-TBIL190454
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Jurgita Andriejauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Nuo šių metų rugpjūčio trečdalyje savivaldybių pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga vis tobulinama, nepaisant to, kad ji reikalinga, dar yra per menkai žinoma, be to, išryškėjo kai kurios spragos.

Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno gyvastis“ vadovės Irmos Juodienės teigimu, žmonės, kuriems būtina hemodializė, transplantacija, šios paslaugos laukė 20 metų. Iki šiol pačios savivaldybės sprendė problemą savarankiškai. 

„Džiaugiamės, kad pradėjo pilotą nuo pavėžėjimo į hemodializes ir transplantacijas. (...) Pacientui išgirdus, kad yra pilotinis projektas, kyla klausimas, apie ką čia, kodėl paslauga tik keliolikoje savivaldybių, kodėl į transplantaciją vežama iš trijų savivaldybių. Tas komunikacijos laukas išsiplečia, sunku komunikuoti, paaiškinti pacientui, kodėl taip įvyko“, – pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerijos Jurbarke surengtoje diskusijoje sakė I. Juodienė.

Ji teigė besivilianti, kad projektui išsiplėtus, paslaugas gaus visi, kam jos reikia, rekomendavo atsižvelgti ne tik į pajamas, bet ir į žmogaus būklę. 

Jurbarko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius antrino, kad projektui trūksta sklaidos, žmonės dažnai bet kuria nauja paslauga nelabai pasitiki, tačiau išbandę džiaugiasi.

Kaišiadorių savivaldybės vicemeras Tomas Vaicekauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad paslaugai stinga žinomumo.  

Ilgas pavėžėjimo laikas

Anot I. Juodienės, itin užtrunka pavėžėjimo paslauga ją teikiant iškart penkiems–šešiems pacientams, tad organizacija rekomendavo savivaldybėms jų skaičių mažinti iki trijų. 

„Trys pacientai buvo mūsų organizacijos pasiūlymas, rėmėmės Kaišiadorių patirtimi. (...) Dializė 8 val. ryto, iš skirtingų regionų aplinkui susodina į vieną autobusą penkis–šešis, pirmas, kuris paimamas iš kokių Žaslių, jis iki dializės važiuoja tris–keturis valandas, keliasi 4 val. ryto. Dializė trunka keturias valandas, jei ne pirmą parveža – grįžta vakare“, – teigė organizacijos vadovė. 

I. Juodienė taip pat atkreipė dėmesį, kad vykti į transplantaciją pacientams dažniausiai siūloma naktį arba paryčiais.

Į Vilnių transplantacijai pavėžėjimas nevykdomas, tik į Kauną. Pati prieš du dešimtmečius transplantaciją patyrusi moteris pabrėžė, kad jų per metus vykdoma ne daug ir tokie pacientai valstybei greit atsiperka, nes grįžta į gyvenimą, moka mokesčius. 

„Didžiausia problema nutolusiuose regionuose, antra didelė problema – jei su greitąja atveža į didžiuosius priėmimo skyrius, Vilnius, Kaunas, Klaipėda galbūt, grįžti naktį neturi už ką, tai sėdi ir laukia ryto, laukia visuomeninio transporto. Kiek teko girdėti istorijų, grįžimas kainuoja ir kai kuriems nemažai. Vėl atsiremiam į finansus iš esmės ir būtent pasiekiamumą“, – kalbėjo I. Juodienė. 

Paslaugų apimtys plėsis

Anot Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovo Tomo Vasiliausko, kol vyksta bandomasis projektas, transportas vykti į transplantacijas siūlomas 20 savivaldybių, tad jei esi iš 21-osios, „nesugebėsi iki ribos atvažiuoti, paslauga nebus teikiama“. 

Nuo kitų metų liepos pavėžėjimo paslaugas ėmus teikti visoje Lietuvoje, pacientai bus vežami ir į Kauno, ir į Vilniaus centrus, tad problema bus išspręsta. 

Pasak T. Vasiliausko, ateityje augs ir pavėžėjimo iš gydymo įstaigų paslauga. 

„Galvojant, kokie skaičiai turėtų augti, labai ženkliai turėtų augti grįžimo iš priėmimo skyriaus. Taip, tai problema. Kol GMP nebuvo susijungusi, atskiros GMP stotys grįždami iš ligoninių ar klinikų į namus pasiimdavo, parsiveždavo, tokia buvo vieša praktika šitoj vietoje, kitas dalykas, kuris turėtų augti – vykimas į ligoninę hospitalizavimui, atskira paslauga“, – teigė atstovas. 

Laukia kitų rinkos dalyvių

Pavėžėjimo projektą koordinuojančios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direktorius Nerijus Mikelionis tvirtino, kad padėti vežti pacientus galėtų kiti rinkos dalyviai. 

„Labai norėtume ir pageidautume, kad GMP tarnybai į pagalbą pervežant pacientus, ypač tuos, kam reikia specializuoto transporto, ateitų kiti rinkos dalyviai. Tam turime įvairias prielaidas, ne tik privatus verslas, bet ir tos pačios asmens priežiūros įstaigos, stacionarios įstaigos, kurios turi GMP automobilius, turi kompetencijas, gali dalyvauti, to nedarydavo seniau – paprastas klausimas, kas už tai sumokės“, – sakė N. Mikelionis.

Pasak jo, kol kas tikslus skaičius pacientų, kuriems reikėtų parvežimo paslaugos, neaiškus.

„Kas įdomu, kad iki galo tų skaičių taip ir neturime, nes dalis grįžta įvairiais būdais – parsiveža artimieji, parvažiuoja patys, organizuoja savivaldybė, kai kuriuos parveža greitoji, o tokios labai aiškios strategijos ir skaičių, kiek tokių turime, nėra. Tikiuosi, kad pajudėjus turėsime realius skaičius ir realų vaizdą“, – sakė N. Mikelionis. 

Įgijo patirties

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad svarbiausia, jog savivaldybės ryžosi dalyvauti bandomajame projekte, o visi kiti dalykai, tarp jų ir finansai, išsispręs. 

„Man atrodo, didžiausias laimėjimas yra kad įpusėjus pilotiniam projektui niekas nekalba, jog jis nesėkmingas, kad reikia nutraukti, nereikia tęsti, kažkas septynis milijonus eurų paleido pavėjui. Man atrodo, čia esmė, kad matome, kad buvo taiklus ėjimas, dabar kalbame apie detales, kaip susidėlioti taikliau algoritmus. Kurie ryžosi pirmieji tai daryti, praturtės savo patirtimi“, – kalbėjo ministras. 

A. Dulkio teigimu, pokyčiai pavėžėjimo srityje pradėti nuo bandomojo projekto siekiant išsiaiškinti daugybę klausimų, nes niekas negalėjo atsakyti, koks bus paslaugų mastas. 

Anot T. Vasiliausko, šiuo metu paslauga turi aštuonias dedamąsias – vežama planinėms ambulatorinėms paslaugoms, hemodializėms, transplantacijoms, reabilitacijos ir kitoms paslaugoms.

Projektas vykdomas etapais – rugpjūtį pavėžėjimo paslauga pradėta teikti gaunantiesiems hemodializės paslaugas, po poros mėnesių – 75 metų ir vyresniems pacientams, kurių menkos pajamos. Nuo lapkričio paslauga gali naudotis ir į priemokas už kompensuojamuosius vaistus teisę turintys neįgalieji.

Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija, šiuo metu pacientų pavėžėjimo paslauga teikiama Kauno funkciniame sveikatos priežiūros regione ir Tauragės apskrityje. Bandomuoju projekto laikotarpiu, kuris tęsis iki 2024-ųjų liepos, planuojama suteikti 40 tūkst. pacientų pavėžėjimo paslaugų.

Numatoma, kad pavėžėjimo paslaugos visoje Lietuvoje startuos kitų metų liepos 1 dieną.