I. Budraitė aptarė Lietuvos žaliųjų partijos ateities viziją: būsime ryškia, kartais radikalia retorika išsiskiriančia partija

Lietuva

Ieva Budraitė / Josvydo Elinsko nuotr.

Dominykas Datkūnas, Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA

323794

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė pripažįsta, kad Seimo rinkimai jos partijai po, jos teigimu, ganėtinai sėkmingų Europos Parlamento rinkimų buvo nuviliantys. Anot jos, artimiausiame partijos narių suvažiavime spręsis, ar partija toliau seks jos matoma vizija.

„Aš asmeninę strategiją kaip ir matau – ir toliau būti kad ir nišine, bet ryškia, aiškiai, kartais kai reikia radikalia politine retorika išsiskiriančia partija, bet ar tokiai vizijai pritars mano kolegos, kol kas nežinau. Mes metų pabaigoje turėsime partijos narių suvažiavimą, kur jie priims sprendimus ar tokia kryptis tenkina ar ne“, – pirmadienį Eltos spaudos konferencijoje kalbėjo I. Budraitė.

Politikė neatmeta, kad partiečiai galėtų nuspręsti susijungti su kita politine partija, tačiau ji teigia šiuo metu nematanti kitos žaliąją pasaulėžiūrą skelbiančios politinės jėgos.

„Jeigu netenkina matyt laukia koks nors kitas ėjimas, galbūt susiliejimas su kokia kita organizacija, nors asmeniškai nematau su kuo galėtume tą daryti“, – svarstė ji.

Nemano, kad Lietuvos žaliųjų partija nuviliojo reikšmingą „laisviečių“ rinkėjų dalį

I. Budraitė nemano, kad jos vadovaujama partija galėjo nuvilioti reikšmingą Laisvės partijos rinkėjų ratą.

„Mes surinkome tik 1,5 tūkst. balsų daugiau negu prieš keturis metus. Ir tas 1,5 tūkst. Laisvės partijos išgelbėjęs nebūtų. Man atrodo, yra kita problema – kad Lietuvos rinkėjui ta progresyvi darbotvarkė, ypač žmogaus teisių prasme neatrodė aktuali“, – sakė I. Budraitė.

„Ir čia, man atrodo, kad yra didelis pavojus, nes politikų užduotis neturėtų būti elgtis kaip Eurovizijos konkurse – už ką liaudis nubalsuos, ta kryptimi ir eiti. Man atrodo, politikų užduotis yra formuoti ilgalaikę kryptį, kad ir kartais nepatogią, bet iš tiesų užtikrinančią pagarbą, jeigu kalbame apie žmogaus teises, kad ir mažumoms, bet ji turi būti“, – pabrėžė ji.

Visgi politikė pripažįsta, kad ši užduotis nepavyko nei Laisvės partijai, nei jos vadovaujamai Lietuvos žaliųjų partijai.

„Tai šito aktualumo, šito tikslo nepavyko parodyti nei laisvei, nei mums. Ir dabar vienintelė viltis, kad Liberalų sąjūdis atstovės“, – teigė politikė.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.

Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.

Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14, 99 proc. rinkėjų palaikymą.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjuūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.

Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt