Į atliekų tvarkytojų reikalus jau įtraukti ir teismai, ir policija

Paaiškėjo, kad antras mėnuo neveikiantys Marijampolės atliekų rūšiavimo fabriko įrenginiai ir toliau stovės be darbo. Pakeisti juos prižiūrintį operatorių neleido teismo sprendimas.

Nerūšiuotos atliekos ir toliau keliauja į sąvartyną.

Užpildė degi frakcija

Nuo rugsėjo nebeveikia Marijampolės regioninio sąvartyno, Uosinės kaime, esantys mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Už 10,7 milijono eurų, kurių didžiąją dalį sudarė Europos Sąjungos parama, o apie 15 proc. – Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) lėšos, pastatytas fabrikas turėjo rūšiuoti visos apskrities buitines komunalines atliekas.

Dėl kilusio konflikto tarp MAATC ir operatoriaus Marijampolės regione „NEG Recycling“ atliekos jau antrą mėnesį nerūšiuojamos ir yra šalinamos sąvartyne, nors pagal teisės aktus to daryti negalima.

O problema kilo dėl labai elementarios priežasties: fabrike susikaupusio milžiniško degiosios frakcijos atliekų kiekio. Ginčas vyksta dėl to, kam šios atliekos priklauso ir kas jas turėtų tvarkyti. Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras apkaltino UAB „NEG Recycling“, esą degioji frakcija yra ne produktas, o tik žaliava, iš kurios operatorius turėjo pagaminti tam tikrą standartą atitinkantį kietąjį atgautąjį kurą.

Dėl sutarties sąlygų nesilaikymo MAATC apskundė „NEG Recycling“ teismui ir buvo pasirengęs sutartį su šia bendrove nutraukti bei atliekų perdirbimo fabriko operatoriaus funkcijas perimti į savo rankas.

Tačiau „NEG Recycling“ savininkai patys kreipėsi į teismą, mat yra įsitikinę, jog degioji frakcija ir kietasis atgautasis kuras yra vienas ir tas pats, o jį turi likviduoti pats MAATC. Taigi, operatorių teigimu, fabriką jie buvo priversti sustabdyti dėl paties MAATC kaltės.

Informavo apie sprendimą

MAATC direktorius Algirdas Bagušinskas neabejojo, kad sutartis su, jo teigimu, įsipareigojimų nevykdančia „NEG Recycling“ bus be jokių abejonių vienašališkai nutraukta lapkričio 9 dieną.

Tačiau šiai datai atėjus, t. y. praėjusios savaitės pabaigoje, iš skirtingų barikadų pusių pasirodė du pranešimai spaudai.

Pirmieji, sulaukę sprendimo iš teismo, į visuomenę kreipėsi „NEG Recycling“ atstovai.

„Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Marijampolės atliekų tvarkymo centro (MAATC) ir atliekų rūšiavimo fabriko operatoriaus „NEG Recycling“ ginčą, priėmė sprendimą uždrausti MAATC vienašališkai nutraukti sutartį su įmone. Priešingu atveju, išnagrinėjus ginčą privataus operatoriaus naudai, nebebūtų galimybės realiai apginti pažeistas operatoriaus teises, nes sutartis jau būtų nutraukta. <...> Nuo rugsėjo 27 d. į Marijampolės regioninį sąvartyną Uosinės k. kasdien palaidojama apie 140 tonų nerūšiuotų atliekų, nors Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ draudžia neapdorotas atliekas šalinti sąvartyne“ , – rašoma „NEG Recycling“ pranešime spaudai.

Šios bendrovės atstovų teigimu, informacija apie tai, kad Lietuvoje nerūšiuotos atliekos šalinamos sąvartynuose, jau pasiekė Europos Komisiją, kuri nagrinės gautus duomenis ir spręs dėl galimų sankcijų Lietuvai skyrimo. Teigiama, jog pagal Europos Komisijai pateiktą informaciją Lietuvai gali tekti grąžinti iki 60 mln. eurų panaudotų ES lėšų ir kasdien mokėti baudas už netinkamą atliekų tvarkymą, kol situacija nepasikeis.

Reikalaus padengti nuostolius

Jau kitą dieną pasirodė kitos pusės – MAATC atstovės spaudai parengtas pranešimas.

Jame primenama, jog UAB „NEG Recycling“ jau anksčiau kreipėsi į Marijampolės apylinkės ir Kauno apygardos teismus prašydama neleisti MAATC nutraukti sutarties, tačiau teisėjai prašymus atmetė.

Tad MAATC ir „NEG Recycling“ sutartis lapkričio 9 dieną, 24 valandą, būtų nutrūkusi, jeigu, kaip rašoma pranešime, „Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė lapkričio 8 dieną nebūtų priėmusi UAB „NEG Recycling“ palankaus sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudusi nutraukti šią sutartį“.

MAATC direktorius A. Bagušinskas tvirtina, kad UAB „NEG Recycling“ sutartyje yra įsipareigojusi priimti ir MBA įrenginiuose išrūšiuoti visas Marijampolės apskrityje susidarančias mišrias komunalines atliekas, iš jų srauto atskirti ne mažiau kaip 10 procentų antrinių žaliavų (popieriaus, kartono, stiklo metalo, plastikų ir kt.), iš degios frakcijos atliekų pagaminti kietąjį atgautąjį kurą ir į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį sumažinti iki 18 proc.

„Tačiau „NEG Recycling“ per visą savo veiklos MBA laikotarpį atskirdavo tik apie 2 proc. antrinių žaliavų, nepagamino ir nepatiekė nė trupučio kietojo atgautojo kuro (KAK), o nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. į MBA nepriima mišrių komunalinių atliekų ir jų nerūšiuoja“, – teigė A.Bagušinskas.

MAATC vadovas tvirtina reikalausiantis, kad nuostolius, kuriuos centras patiria dėl į sąvartyną vežamų nerūšiuotų atliekų, padengtų jų rūšiavimą įrenginiuose sustabdžiusi „NEG Recycling“.

Kviečiasi policiją

Dar visai neseniai gražiai bendradarbiavusių, garsiai MBA įrenginiais besidžiaugusių ir žiniasklaidos atstovams ekskursijas po fabriką rengusių abiejų bendrovių atstovai dabar spręsdami reikalus kviečiasi ne tik teisininkus, bet ir policijos pareigūnus.

A. Bagušinskas pranešė, jog operatorius jau ėmė neįsileisti MAATC atstovų į jiems priklausančią MBA teritoriją.

– Lapkričio 9 d. aš į MBA nuvažiavau su specialistais įvertinti įrenginių būklę, kaip ten sandėliuojamos atliekos, tačiau radome užrakintus vartus. Prie vartų atėjęs „NEG Recycling“ gamybos vadovas Antanas Mieliauskas mums pasakė, kad į MBA teritoriją mūsų neįleis. Teigdamas, kad stovėdami prie vartų trukdome MBA veiklai, jis iškvietė policiją ir leido į teritoriją įeiti tik MAATC darbuotojams, bet neleido įsivesti atliekų tvarkymo kokybę galinčių vertinti mokslininkų. Tai dar vienas sutarties pažeidimas – Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro atstovai pagal sutartį turi teisę į MBA teritoriją patekti ir kontroliuoti jų veiklą 24 valandas per parą, 365 dienas per metus, – teigė A. Bagušinskas.

Taigi akivaizdu, kad gražiuoju jokie protingi sprendimai priimti nebebus. Dabar belieka laukti naujų teismų išvadų ir tikėtis, kad neišsipildys blogiausios prognozės – Europos Komisija nepareikalaus grąžinti netikslingai panaudotų milijoninių ES paramos lėšų.