Gyvybei išsaugoti – ankstyva vėžio diagnozė

Šiauliai

H9images nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

104432

Nors onkologinės ligos kasdien teikia vis daugiau vilčių, kad, jomis susirgę, būsime išgydyti, tačiau dažnam vėžys yra mirties nuosprendis, normalaus gyvenimo pabaiga ar net bausmė. Bet žinios apie ligą ir teigiamas nusiteikimas padeda žmogui sveikti bei gelbsti sudėtingame gydymo procese.

Vystosi, nesiųsdama jokių pavojaus signalų

Onkologiniai susirgimai neturi jokių bendrų simptomų. Pirminėse vėžio stadijose žmogui gali nieko neskaudėti. Apskritai, skausmai būdingi tik sunkesnėms vėžio stadijoms.

Dažniausiai liga prasideda diskomfortu, priklausomai nuo to, kuriame organe ji apsistojusi. Storosios žarnos vėžio, kuris išryškėja tik vėlesnėse stadijose, požymių atsiranda tiktai ligai jau pažengus į priekį – trečioje, ketvirtoje stadijose. Sutrinka tuštinimasis – vargina viduriavimas arba vidurių užkietėjimas be jokios aiškios priežasties, stebimas kraujas išmatose, pilve jaučiamas diskomfortas, skausmai ar ženklus bei nepaaiškinamas svorio kritimas ir pan.

Užsitęsus minėtiems simptomams, būtina kreiptis į gydytoją, nepaisant, jog apie žarnyno vėžį kalbama labai atsargiai, o dažnai ir nutylima, nes kalbėti apie šią organizmo sritį, liaudiškai tariant, „sarmata“. Tylos kaina dažnu atveju būna pernelyg didelė.

Storosios žarnos vėžiui progresuojant, būdingas bendras savijautos pablogėjimas: silpnumas, prastas apetitas, svorio kritimas, ilgalaikiai arba raižantys pilvo skausmai. Ilgainiui išsivysto anemija, pasireiškianti odos blyškumu, žarnyno nepraeinamumas, skysčių kaupimasis pilvo ertmėje.

Paradoksas, tačiau storosios ir tiesiosios žarnos vėžys labiausiai paplitęs išsivysčiusiose, stabilios ekonomikos šalyse. Anot savanorės onkologinėje ligoninėje, medicinos mokslus studijuojančios būsimos paramedikės Gabijos Riaubiškytės, tai kaina, mokama už spartų technologijų vystymąsi, kai, gerėjant gyvenimo kokybei, žmonės mažiau juda. Mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas yra vieni svarbiausių storosios žarnos atsiradimo veiksnių. Bet kuriuo atveju pasakyti tiksliai, kas sukėlė vėžį, sunku.

Bene labiausiai žarnyno vėžys paplitęs Vakarų Europoje ir Amerikoje. Manoma, kad tai lemia mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas, nors pastaraisiais metais šios ligos atvejų daugėja Pietryčių Azijoje, Indijoje ir kt. Ši klastinga onkologinė liga Lietuvoje pagal dažnumą yra 2–3 vietoje.

Nors ankstyvosiose stadijose ši liga neturi ryškių simptomų, tačiau žarnyno vėžio diagnostika ankstyvosiose stadijose yra viena sėkmingiausiai gydomų vėžio formų. Ją diagnozavus pradinėje stadijoje, tikimybė visiškai pasveikti siekia net 90 proc.

Deja, didžioji dalis atvejų tiesiog diagnozuojami per vėlai. Prie vėlyvo ligos diagnozavimo prisideda ir tai, jog apie žarnyno vėžį vengiama atvirai kalbėti. Savanorė sako, jog dažnai iš pacientų išgirsta klaidingų įsitikinimų, kad kiti ne tik nesupras, bet ir įskaudins. Iš kitos pusės, sergančiojo vengia patys aplinkiniai, nes nežino, kaip kalbėtis, kaip bendrauti, tad tik guodžia ir užjaučia. O sergančiajam reikia įprasto bendravimo, nepaisant netikėtai užklupusios ligos.

Patikimiausia kovos priemonė – profilaktiniai tyrimai

Nėra to vienintelio tyrimo, kurį atlikus būtų galima sužinoti, jog sergame onkologine liga. Onkologinių susirgimų yra labai daug ir įvairių, tad kiekvienas jų diagnozuojamas skirtingai.

Lietuvoje jau ne vienus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Šios programos tikslas – sumažinti mirtingumą kuo anksčiau, nustatant ikivėžines ligas, taip pat ir storosios žarnos vėžį.

Pagal patvirtintą storosios žarnos vėžio profilaktikos programą, esant žarnyno negalavimams, atliekamas imunocheminis slapto kraujavimo testas išmatose. Tai paprasta procedūra, kuri leidžia atspėti apie storosios žarnos vėžinius susirgimus.

Jeigu gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jeigu atsakymas teigiamas, išduodamas siuntimas pas gydytoją specialistą sudėtingesniam kolonoskopijos tyrimui, kurio metu, esant būtinybei, gali būti atliekama biopsija.

Žmonės, kurie pagal savo amžių priklauso vienai ar kitai amžiaus grupei (nuo 50 iki 75 metų), be jokių abejonių, privalo pasitikrinti savo sveikatą. Juo labiau kad patikros atliekamos nemokamai.

Svarbu tinkamai pasiruošti kolonoskopijai, nes tik gerai išvalytą žarnyną galima gerai apžiūrėti ir pastebėti mažiausius pakitimus. Iki tyrimo tris dienas nereikėtų valgyti sėklų, grūdų, riešutų, vaisių ir daržovių, kur kas naudingiau valgyti mažai skaidulų turinčio maisto: baltą duoną, pieno produktus, kiaušinius, ryžius, vištieną, žuvį.

Dieną prieš tyrimą reikia nevalgyti, skaidrių skysčių galima gerti be apribojimų. Vakare reikia išgerti žarnyną valančių vaistų, o tyrimo dieną nieko nevalgyti ir negerti.

Dieta – dalis gydymo

Sergant onkologine liga, gydymas nebus veiksmingas, jeigu nebus tinkamai parinkta mityba.

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad, esant normaliam kūno svoriui ir visavertei mitybai, ne tik lengviau toleruojamas vėžio gydymas, bet ir sumažėja nepageidaujamų gydymo reakcijų, pooperacinių komplikacijų, pailgėja ligonio gyvenimo trukmė, patį naviką lengviau gydyti.

Taip jau yra, jog sergančiuosius onkologine liga neretai kamuoja per mažas svoris. Kiti svorio netenka gydymo metu. Labiausiai netenkama riebalinio audinio, raumenų masės, keičiasi medžiagų apykaita, silpnėja imuninė sistema, dėl to darosi sunku kovoti su vėžio ląstelėmis ir infekcija.

Todėl ypač svarbu, kad ligonis gautų pakankamai kalorijų, baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų, maistas turi būti įvairus ir gerai subalansuotas.

Pagrindinis tikslas – užtikrinti pakankamą baltymų ir kalorijų kiekį. Baltymai svarbūs ląstelių atsinaujinimui ir stipresnei imuninei sistemai. Baltymų šaltinis – pienas ir pieno produktai, mėsa, žuvis, riešutai, ankštinės daržovės, sojos gaminiai.

Daugiau kalorijų suteikia angliavandeniai – daržovės, džiovinti vaisiai, duona, makaronai. Būtini ir riebalai – sviestas, aliejus, pieno produktai. Nuostabus kalorijų šaltinis – medus. Be to, meduje yra labai daug lengvai įsisavinamų angliavandenių, vitaminų, aminorūgščių, mikroelementų ir fermentų. Svarbu ir tai, kad medus mažina intoksikacijos požymius, kuriuos gali sukelti švitinimas, chemoterapija. Medaus paros dozė – ne daugiau kaip 80 g. Arbatą bei kavą kur kas naudingiau pakeisti sultimis, pieno kokteiliais, pienu, rūgpieniu, kefyru.

Sergant onkologine liga, neretai pakinta skonis bei uoslė, tad net ir mėgstamiausias patiekalas gali sukelti pykinimą. Valgymas turi teikti malonumą, maisto skonis teigiamai veikti psichiką bei savijautą. Nuotaiką bei apetitą gerina gražiai serviruotas stalas, vertėtų pagalvoti ir apie indus, kuriuose galėtumėte skoningai pateikti maistą. Palyginus su liga, čia tik smulkmenos, tačiau jos labai svarbios.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt