Gyvūnų gerovė ir drabužių pramonė – ką svarbu žinoti apie drabužius, kuriuos dėvime?

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

134891

Natūrali oda, vilna, kailis, šilkas, kašmyras, plunksnos – dažniausiai drabužių ir aksesuarų pramonėje naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos jau nuo senų laikų. Šiandien drabužių pramonė yra gerokai pasikeitusi, o kasmet didėjanti drabužių paklausa ir greitosios mados pramonė, drastiškai didina dėl drabužių pasmerktų gyvūnų skaičių. Retai susimąstome apie tai, kas slypi už įsigyto naujo drabužio ir kokiu būdu jis buvo pagamintas.

Kiekvienais metais dėl mados pramonės kančias patiria ir miršta milijardai gyvūnų. Priversti gyventi ankštuose ir nešvariuose narvuose siaubingomis sąlygomis, gyvūnai kasdien patiria didelį stresą, skausmą ir smurtą. Nesvarbu, kokios rūšies yra natūrali gyvūninės kilmės medžiaga, ar iš kur ji atkeliauja, dažnais atvejais šioje pramonėje egzistuoja sunkiai suvokiamas žiaurumas.

Kasdien kenčiantys gyvūnai ir aplinkos tarša

Oda – itin dažnai naudojama avalynės, aksesuarų ir drabužių gamyboje. Dažniausiai odos produkcijoje naudojama dėl mėsos skerdžiamų karvių ir kiaulių oda. Kai kuriose šalyse dėl odos neretai žudomos katės ir šunys. Aplinkai oda yra pati kenksmingiausia, nes ne tik prisideda prie mėsos pramonei būdingos taršos, bet ir jos apdirbimas į aplinką išskiria toksinus, kurie gali būti kenksmingi žmonėms bei sukelti alergines reakcijas.

Vilna – plačiai naudojama šiltesnių drabužių gamyboje, o jos pasirinkimas yra gana didelis. Rinkdamiesi vilnos gaminius neretai manome, kad jos išgavimas gyvūnams nesukelia jokių kančių. Vis dėlto, kai kuriose pasaulio šalyse vilnos pramonė yra ne mažiau žiauri nei kailių ar odos pramonės. Ketvirtadalis pasaulio vilnos atkeliauja iš Australijos, penktadalis iš Kinijos, tarp kitų pagrindinių avių augintojų yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Naujoji Zelandija.

Avių vilna yra viena populiariausių. Avys užsiaugina tokį kiekį vilnos, koks joms reikalingas apsaugoti save nuo temperatūros pokyčių, todėl nuolatinis jų kirpimas nėra būtinas. Taip pat gamybai skirtos vilnos fermose siekiama kuo greičiau apkirpti kuo didesnį kiekį avių, todėl sužeidimai ir šiurkštus elgesys su gyvūnais yra kasdienybė. Be to, prieš kerpant avis jų uodegos nukerpamos, o avinai kastruojami be jokių nuskausminamųjų. Vilna taip pat itin kenkia aplinkai, o vilnos drabužių gamybai naudojami chemikalai teršia vandenį.

Žiauriausiu būdu išgaunama yra angoros vilna. Šios rūšies vilna daugiausiai naudojama megztinių, kepurių, pirštinių gamyboje. Angoros vilna išgaunama iš angoros triušių, kurie turi itin minkštą, tankų kailį. Sulaukus vos 8 savaičių amžiaus, šių gyvūnų kailis kerpamas aštriomis žirklėmis, neretai juos sužeidžiant, arba pešamas rankomis triušiams būnant sąmoningiems. Šis žiaurus metodas ypač paplitęs šalyse, kuriose žiaurus elgesys su gyvūnais yra mažiau kontroliuojamas ir baudžiamas, pavyzdžiui, Kinijoje.

Be skausmingo kailio kirpimo ar pešimo, angoros triušių gyvenimo sąlygos yra nepakeliamos. Įkalinti mažuose, nešvariuose narvuose, šie socialūs gyvūnai neturi galimybės judėti ir patiria didžiulį stresą, nuo kurio, dažnu atveju, numiršta. Angoros vilnos fermose angoros triušiai išgyvena vidutiniškai vos 2 metus.

Panašiu metodu kaip angoros vilna išgaunamos ir pūkinės plunksnos. Tai minkštasis, arčiausiai paukščių odos esantis plunksnų sluoksnis. Nors didelė dalis ančių ir žąsų pūkinių plunksnų yra išgaunamos prieš mėsai paskerdžiant paukščius, neretai plunksnų pešimas vyksta rankiniu būdu, paukščiams dar būnant gyviems. Tai jiems sukelia didelį skausmą ir stresą. Pūkinių plunksnų išgavimo būdas pešant paukščius juos stipriai sužeidžia, vėliau jie paliekami narvuose kentėti arba miršta nuo žaizdų.

Išeitis – natūralios ir sintetinės alternatyvos

Pastaruoju metu daugėja etiškų drabužių ir papuošalų kūrėjų, o pirkėjai kaip niekada anksčiau tikisi prekės ženklų skaidrumo ir tvarumo. Šiandien pirkėjai gali rinktis iš daugybės alternatyvų, kurių pagaminimui nebuvo naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos.

Drabužiai, avalynė ir papuošalai, pagaminti iš natūralių pluoštų, tokių kaip kanapės ar bambukas, šiuo metu yra daug populiaresni nei anksčiau. Drabužių pramonėje netrūksta ir inovatyvių sprendimų, kurie, tikėtina, ateityje sulauks dar didesnės sėkmės. Drabužių siuvimui naudojami grybai, ananasų lapai, itin dažnai pasitelkiamas perdirbtas plastikas.

Vietoje natūralios odos gaminių, galima rinktis iš poliuretano, kamštienos, dirbtinės odos, drobės, medvilnės, lino ir kitų natūralių arba sintetinių medžiagų pagamintus drabužius ir avalynę. Kaip alternatyvą vilnai galima rinktis poliesterio vilną, augalinį kašmyrą iš sojos, Tencel medžiagą, kanapių pluoštą arba modalą. Visos šios medžiagos suteikia reikalingą šilumą ir patogumą, neprisidedant prie žiauraus elgesio su gyvūnais.

Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt