Gyvulių augintojai negali apskaičiuoti patirtų nuostolių, nes nėra metodikos

Vilnius

pixabay.com nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

52528

Neturint metodologijos šalies gyvulių augintojai negali įvertinti, kokių nuostolių patyrė per šią vasarą Europą kamavusią sausrą. Tuo tarpu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad Lietuvos valstybinės institucijos šiuo atveju turėtų dirbti efektyviau, nes kitos aplinkinės šalys patirtus nuostolius įvardija pateikdamos tikslius skaičius.

Kaip Eltai sakė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vygantas Šližys, už išdegusią žolę gyvulių augintojams kompensacijos nemokamos.

„Už rugius, už kviečius moka, o jeigu tau išdegė žolė, lyg ir nėra metodikos apskaičiuoti nuostolius, nors ūkininkas ir sėja. Biržoje yra grūdai, tai tą kainą galima apskaičiuoti, o pašarų, žolės, šienainio nėra”, - kalbėjo V. Šližys.

Jo teigimu, nauja metodika turėtų atsirasti, nes jos neturint gyvulių augintojai yra skriaudžiami, kai norint turėti gerą pašarą reikia žolę sėti, atnaujinti laukus.

Tuo metu A. Svitojus Eltai sakė, kad visiškai įmanoma nuostolius ir gyvulių augintojams skaičiuoti realiais skaičiais.

„Mes dalyvavome Šiaurės šalių susitikime ir kalbėjome apie sausrą. Dalyvavo Lietuvos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos šalys. Mes (nuostolius, - ELTA) vertiname procentais, jie - skaičiais. Ypač Suomija pasakė, kiek mėsos, daržovių, grūdų sektoriai patyrė nuostolių ir kokia jiems reikalinga pagalba“, - akcentavo ŽŪR pirmininkas.

Anot jo, valstybinės institucijos turėtų efektyviau reaguoti į ŽŪR prašymus teikti informaciją, o to pirmiausia turėtų imtis Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Tam gali pasitelkti Agrarinės ekonomikos institutą, bet jiems reikia suformuluoti klausimus, taip pat universitetas. Mes kaip savivalda galime taip pat padėti, bet čia bus kitų funkcijų atėmimas“, - sakė A. Svitojus.

Pasak jo, svarbu įvertinti ne tik šių ir praėjusių metų pasekmes, bet ir ateinančių metų rizikas bei joms ruoštis.

Kalbėdamas apie patirtus nuostolius, A. Svitojus sakė, kad Pietų Lietuvoje - Kaune, Vilkaviškyje, Marijampolėje - situacija buvo sunkesnė, nes ten iškrito mažiau kritulių. Dar labiau nukentėjo Dzūkija, kurioje vyrauja smėlėtas dirvožemis, o lijo taip pat negausiai. Tuo metu Šiaurės Lietuvoje palijo kiek daugiau.

Draudėjų duomenimis, vasarą patirti nuostoliai buvo apie 10 proc. didesni nei pernai ir apie 30 proc. didesni nei užpernai.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys anksčiau yra sakęs, kad Europos Komisija šalims nekompensuos per sausrą patirtų nuostolių, nes tai yra draudiminis įvykis.

Visoje Europoje dėl sausros šiemet prognozuojami milijardiniai nuostoliai.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt