Gyventojus į dalyvaujamojo biudžeto formavimą siekia įtraukti beveik absoliuti dauguma Lietuvos savivaldybių

Lietuva

Sostinės savivaldybės taryba tvirtina šių metų Vilniaus biudžetą. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

EtapliusŠaltinis: Etaplius.LT

304007

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, pirmaisiais šių metų mėnesiais dalyvaujamojo biudžeto projektus Lietuvoje planuoja įgyvendinti arba juos jau vykdo beveik absoliutus skaičius savivaldybių – 56 iš 60. Anot ministerijos atstovės Almos Bulkevičienės, labiau gyventojų įtraukti į miesto ar rajono valdymą vis dar neketina Širvintų ir Joniškio rajonų bei Kauno miesto ir Šalčininkų savivaldybės.

„Pirmosios iniciatyvos fiksuotos 2018 metais Alytaus miesto savivaldybėje. (...) 2023 metais net 45 savivaldybės įgyvendina dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas, 2024 metais jau prisijungė arba planuoja prisijungti dar 11 savivaldybių. Iš duomenų, kuriuos turime iš savivaldybių, matome, kad dar turime 4 savivaldybes, kurios neturi dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo iniciatyvos savo planuose“, – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete šią savaitę kalbėjo ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė A. Bulkevičienė.

Anot ministerijos atstovės, su gyventojais suderintiems siūlymams įgyvendinti savivaldybės vidutiniškai išleidžia iki 1 proc. viso savo biudžeto. 2023 metais daugiausia – 0,67 proc. – per dalyvaujamąjį biudžetą skyrė Anykščių rajono savivaldybė, antroje vietoje su 0,68 proc. liko Birštono savivaldybė, kiek mažiau skyrė Akmenės rajono (skyrė 0,67 proc.), Kaišiadorių rajono ir Kalvarijos (abi po pusę procento) savivaldybės.

Kaip aiškino A. Bulkevičienė, dalyvaujamasis biudžetas savivaldybėms leidžia labiau įtraukti vietos gyventojus į sprendimų priėmimą. Visgi, jos vertinimu, savivaldybėse vis dar trūksta gyventojams lengvai prieinamos informacijos, todėl, anot jos, ministerija planuoja kurti bendrą platformą, kur vienoje vietoje būtų prieinamos tiek gyventojų siūlomos idėjos, tiek iniciatyvų viešinimo priemonės.

„Dažniausiai tai (dalyvaujamojo biudžeto projektai – ELTA) yra infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos gerinimo viešosiose erdvėse projektai. Tai yra nedidelės apimties projektai, kurie paskatina bendruomenę susiburti“, – tvirtino VRM specialistė.

„Viešinimo ir „užnorinimo“ klausimas, kad gyventojai tikėtų ir pasitikėtų, yra labai svarbu – taip pat, kaip ir grįžtamasis ryšys. Matome, ko labai trūksta – tai (...) Lietuvą vienijančios informacijos, (kad gyventojai žinotų – ELTA) kaip yra pas kaimynus ir nereikėtų kažkur eiti ir ieškoti informacijos“, – pridūrė A. Bulkevičienė.

Visgi posėdyje „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Aistė Rinkevičiūtė akcentavo, kad, nors savivaldybės įgyvendina dalyvaujamuosius biudžetus, sprendimų priėmimo etape vis dar įtraukiama mažesnė dalis gyventojų. Organizacijos duomenimis, tik Panevėžio rajono savivaldybė į balsavimą dėl dalyvaujamojo biudžeto įtraukia daugiau nei 30 proc. gyventojų.

„Kai kurios savivaldybės dar šiuo metu susiduria su iššūkiais pasiekiant didesnę gyventojų dalį būtent šioje iniciatyvoje“, – nurodė A. Rinkevičiūtė.

Kaip paskaičiavo „Transparency International“, nuo 2019 metų gyventojai iš viso nusprendė dėl maždaug 8 mln. eurų savivaldybių biudžeto panaudojimo, o iš jų, A. Rinkevičiūtės teigimu, jau beveik 4 mln. eurų yra naudojami projektų įgyvendinimui.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt