Gy­ve­ni­mo nuo­ty­kis – te­le­ta­bių na­mas

Atei­vių lai­vas, te­le­ta­bių na­mas, ig­lu, cerk­vės ku­po­las – ko­kių tik epi­te­tų apie ku­po­li­nius na­mus ne­gir­dė­jo juos sta­tan­čios įmo­nės va­do­vas Po­vi­las Gu­de­lis. Per ket­ve­rius me­tus Lie­tu­vo­je jau iš­dy­go apie 20 uni­ka­lios for­mos na­mų, vie­nas jų bai­gia­mas sta­ty­ti ir Šiau­lių ra­jo­ne.

Išdygo ar nukrito?

Tiesą pasakius, norint rasti veiksmažodį, tiksliausiai apibūdinantį kupolinio namo atsiradimo būdą, tenka rinktis iš dviejų: išdygo ir nukrito. Nes pirmu atveju labiau įtiktumei tiems, kuriems namas primena iš po samanų išlindusį kukurdvelkį. O jei namas antrųjų fantazijose labiau panašėja į ateivių laivą, tuomet labiau tiktų žodis „nukrito“.

Verslininkas Povilas tinkamo žodžio tokiam namui apibūdinti nė neieško. Jis juokiasi girdėjęs įvairiausių apibūdinimų ir sutiktų su bet kuriuo. Nukrito ar išdygo – ne taip ir svarbu, nes svarbiausia – statinys atsiranda labai greitai, t. y. vos per porą mėnesių. O tam žmogui, kuris kupoliniame name įsikurs, toks sprendimas, Povilo teigimu, – viso gyvenimo nuotykis.

„Kelionei gali užsidirbti pinigų ir po jos teliks prisiminimų. O čia – visam gyvenimui. Atsibos – galėsi parduoti. Pinigai neprapuls“, – paaiškina.

Nematytus Lietuvoje kupolinius namus iš putų polistireno sumanęs statyti Povilas įmonę šiek tiek daugiau nei prieš ketverius metus įkūrė Švenčionių rajone. Startą palengvino Lietuvos kaimo plėtros parama – verslininkas įsigijo kupolinių namų statybai reikalingos įrangos.

Vyras sako kurį laiką ieškojęs išskirtinės verslo idėjos, o benaršant internete, jį sudomino iš putų polistireno statomi namai Japonijoje. Lietuvoje ir Baltijos šalyse tuo užsiimančių statybininkų vyras nerado, tad pradėjo skaičiuoti, parengė 80 lapų verslo planą ir gavo paramą.

Namas – trims šimtams metų

Povilas sako, kad iš putų polistireno pastatytas kupolinis namas vidutiniškai kainuoja perpus pigiau nei tradicinės statybos. Jo kaina – apie 50 tūkst. Eur. Nedidelis 7 m skersmens, maždaug 40 kv. m ploto ir kone 5 m aukščio statinys, toks, koks ir statomas Šiaulių rajone, jo šeimininkei atsieis apie 18 tūkst. Eur.

Povilo vadovaujama bendrovė pirmąjį kupolinį namą, kuris yra apie 140 kv. m ploto, pastatė Panevėžyje. Pasitaiko, kad kai kurie klientai užsinori namą pasistatyti patys. Jie tik nusiperka namelių komplektus, kuriuos ir susimontuoja pagal rekomendacijas.

Tačiau, dar prieš statant kupolą, pirmiausia turi būti atlikti paruošiamieji darbai: gruntas, išvedžiotas vandentiekis, nuotekų tinklai, elektros komunikacijos, išlietas pamatas. „Milimetro tikslumu namą didiname arba mažiname. Japonai gamina vieno dydžio namus, todėl jie gamybai sugaišta vos 15 minučių“, – sako Povilas.

Putų polistirenas kupoliniam namui statyti perkamas iš Lietuvos gamintojų. „Namas nėra vienadienis. Polistireno gamintojai sako, kad jei namas yra apsaugotas nuo ultravioletinių saulės spindulių, jis išliks nepakitęs 300 metų. Namas tvirtas ir sandarus. Karkasinis namas toks nebūna, jam reikia klijų sandarinimų, vatos, plėvelės. Vien kiek kainuoja stogas“, – sako jis.

Tvirtumo pakanka

Povilas neslepia girdėjęs replikų, kad bet kas, priėjęs prie namo, gali elektriniu pjūklu jame išpjauti skylę. Tačiau bet kas, priėjęs prie bet kokio namo, akmeniu lange gali išdaužti skylę. Todėl argumentas, kad iš putų polistireno sukonstruotas namas yra netvirtas, nėra rimtas.

„Didžiausia problema – parodyti susidomėjusiems žmonėms jau pastatytą namą, kuriame apsigyvena užsakovai. Niekas nenori į namus įsileisti smalsuolių, todėl demonstruojame dar tik statomą namą, kol darbai nebaigti“, – juokiasi Povilas, pridurdamas, kad kupolinius namus žmonės dažniau stato nuošalesnėse vietovėse – vienkiemiuose, miškuose, nes nori privatumo.

Šiaulių rajone statomas namas tarnaus kaip vasarnamis, tačiau jei žmonės nori nuolat gyventi kupoliniame name, statosi jį didesnį. Pašnekovo teigimu, kai namo skersmuo 11 m, jis gali būti dviejų aukštų ir jame patogiai įsikuria šešių asmenų šeima.

„Pritaikėme namą lietuviškam klimatui. Jame vasarą ne per karšta, o žiemą nešalta. Jei 40 kv. m name būna trys žmonės, šildymą galima išjungti, nes žmogus pats savaime generuoja šilumą. Jos užtenka name palaikyti komfortišką mikro-klimatą“, – paaiškina.

Povilas pabrėžia, kad iš putų polistireno gaminami tik kupolo formos namai. Ši medžiaga yra stipri tik tada, kai išlenkta vertikaliai ir horizontaliai. „Eksperimentas yra nufilmuotas – ant lenktos polistireno detalės užvažiuoja džipas ir medžiaga nelūžta. Tvirtumo tikrai pakanka. Visur labai stipriai suklijuota, durys, langai tikrai neišsiklibina“, – patikina.

Apdaila – bituminiai žvynai

Kupoliniai namai šildomi kuo tik nori – dujomis, elektra, krosnelėmis, židiniais, oru, vandeniu. Tinka viskas. „Žmonės galvoja, kad kamino negalima prakišti pro konstrukcijas, bet laikantis instrukcijų – galima. Ir polistireno namas net saugesnis nei medinis. Polistirenui, kad jis degtų, reikalingas atskiras ugnies šaltinis. Medžiaga lydosi, bet nedega. Perkame tik lietuvišką polistireną, nes žinome, kad jis saugus, ne kokiame nors garaže pagamintas“, – komentuoja vyras.

Namas su penkiais langais sumontuotas taip, kad langų daugiau šiaurinėje pusėje – pro juos atsiveria gražus vaizdas.

O kokia spalva netradicinis namas bus nudažytas? Povilas sako, kad geriausia išorinė namo apdaila – bituminiai žvynai. 90 proc. klientų pasirenka tokį apdailos būdą, nes bituminiai žvynai nereikalauja periodiško remonto. Dažytus paviršius retkarčiais reikia perdažyti, o bituminiai žvynukai yra atsparūs. Vienintelis dalykas, ką kartais reikia padaryti – aukšto slėgio aparatu nuplauti šiaurinėje namo pusėje želiančias samanas.

„Aš ir pats gyvenčiau tokiame name, nes matau jo privalumus. Paprasta projektavimo procedūra – nusipieši bendrą projektą, o jau tada, kaip įrengti namus, yra fantazijos reikalas“, – šypsosi verslininkas.