Gyvenimas Floridoje praūžus „Irmai“ – vaizdai lyg iš kino filmo

Marijampolė

Nuotrauka iš asmeninio N.ir S. Baltušių albumo

Gintaras KandrotasŠaltinis: Etaplius.lt

27446

Dar vertėtų patikslinti – vaizdai lyg iš įtempto siužeto kino juostos. Pastaruoju metu vieną iš gražiausių JAV valstijų gamtos stichijos dažnai aplanko, tačiau praėjusių metų rugsėjo Floridos gyventojai ilgai nepamirš. Viso pasaulio dėmesį tada prikaustė pranešimai apie Meksikos įlankoje ir Floridos pakrantėje siautėjančios audros „Irma“ padarinius. Žinoma, viena yra išgirsti ir pamatyti per televiziją gyvenant už tūkstančių kilometrų, ir visai kas kita būti ten, akis į akį susidurti su nevaldoma gamtos galybe, pakeliui šluojančia namus, automobilius, skandinančia gatves ir normalų gyvenimą paverčiančia pačiu tikriausiu košmaru.

Nepamirštamas šeštadienis

Septynerius metus JAV, Floridoje, St. Petersburgo mieste gyvenanti marijampolietė Neringa Novikovaitė-Baltušienė pasakojimą apie audros smarkiai pakoreguotą kasdienybę optimistiškai pradeda vien dėl to, kad ji su vyru Aurelijumi, jų draugai ir pažįstami liko gyvi ir neįvyko blogiausias scenarijus, grasinęs miestą nušluoti nuo žemės paviršiaus. „Irma“ praūžė pridariusi milijoninės žalos, sukėlusi siaubingą stresą ir baimę. „Per 7-erius metus tai buvo pirma audra privertusi mane, tiesiogine žodžio prasme, drebėti“, – savo išgyvenimais dalijasi Neringa.

Vakarinėje Floridos pakrantėje įsikūręs St. Petersburgas vandens apsuptas iš visų pusių. Tai daugiau nei 300 tūkstančių gyventojų turintis labai gražus ir prabangus miestas. „To šeštadienio, rugsėjo 9-osios, ryto niekada nepamiršiu... – prisimena Neringa. – Per radiją ir televiziją be paliovos buvo pranešama, kad audra „Irma“ ateina vandeniu per Golfo Meksikos įlanką. Miesto meras visus ragino evakuotis, ypač tuos, kurie gyvenome arti vandens. Labai išsigandome, nes jau pasiekė žinios apie nusiaubtas Key West, Puerto Rikos ir kitas salas. Panika buvo didžiulė, žmonės pirko viską: vandenį, maisto produktus ir konservus, žvakes, baterijas, į kanistrus pylė benziną. Miestas buvo panašus į vaiduoklį. Ne tik nuosavų namų, bet ir parduotuvių, benzino kolonėlių langai ir durys užkalti. Važiuodama gatvėmis ir matydama visa tai jaučiausi lyg žiūrėčiau kino filmą, apėmė labai keistas jausmas, tarsi visa tai vyktų ne tikrovėje“.

Į nurodymą evakuotis sureagavo milijonai St. Petersburgo ir kitų Floridos miestų gyventojų. Greitkeliuose susidarė milžiniškos spūstys, žmones bijojo, kad audra juos gali užklupti tiesiog automobiliuose. Pakeliui viešbučiai buvo sausakimši.

Neringai ir Aurelijui reikėjo labai greitai apsispręsti, kur slėptis nuo audros. „Mes gyvename bute, mūsų namas yra gana stiprus, todėl nusprendėme rizikuoti ir likome namuose. Dar pasiūlėme ir keletui savo draugų apsistoti pas mus, kol audra praeis. Žmones labai bijojo, kad gali prarasti namus ir neturėti kur grįžti, kai stichija pasibaigs“.

Panikavo ne tik „Irmos“ užklupta Florida, Meksikos įlankos salos. Tik įsivaizduoti galima, kaip jaudinosi čia gyvenančių žmonių artimieji kitose Amerikos valstijose, Europoje. „Marijampolėje gyvenantiems mano tėvams, Londone – broliui, tikriausiai buvo dar didesnis išbandymas nei mums... Juk pasaulio žiniasklaida transliavo baisiausius vaizdus, todėl visi galvojo, kad būsime paskandinti... – pasakoja Neringa“.

Gyvenimas tęsiasi

„Irma“ išsikvėpė, o gyvenimas tęsiasi. Kiek laiko prireiks, kol Florida atgaus savo pradinį veidą, labai sunku prognozuoti. Tokios galingos gamtos stichijos net ir labai turtingoms šalims dažnai būna sunki našta: padariniams likviduoti reikia didžiulių lėšų, o išgąsdintiems žmonėms atgauti psichologinę pusiausvyrą. „St. Petersburgui dar labai pasisekė. Audra išvertė daug medžių, suniokojo mažesnių pastatų, tačiau ne tiek, kaip pietinėje Floridos dalyje. Čia tiesiog sugriautos ištisos gyvenvietės, išguldyti miškai, namų vietoje liko didžiuliai kalnai statybinio laužo... Neaišku kada ir iš viso ar bus taip, kaip buvo“, – pasakoja pašnekovė.

Neringą ir Aurelijų Baltušius šis Floridos atstatomasis laikotarpis taip pat palietė tiesiogiai. Jie abu dirba nekilnojamojo turto versle: „Parduodame, nuomojame, remontuojame... Man darbas labai patinka, bet tikriausiai būnant prie vandens ir mėgaujantis saule, kitaip ir būti negali, – sako Neringa ir pasidžiaugia, kad jokia audra nepanaikino Floridos gamtos žavesio ir šilto klimato. O nurimę Meksikos įlankos vandenys vėl vilioja savo gaiva ir smaragdiniu atspalviu.

O kuo vilioja Lietuva?

Neringa atvira – Lietuva visada išliks visų jos gyvenimo svajonių pradžia, nors nerūpestingos vaikystės metai jau senokai liko praeityje. Bėgant laikui ir gimtųjų namų ilgesys įgauna kitokią prasmę ir išraišką: „Nebūtina gyventi Lietuvoje, kad būtum lietuviu“, – sako pašnekovė. Ji yra iš tų žmonių, kurie savo gimtinę, prisiminimus nešasi atmintyje, širdyje ir nesusieja su jokia geografine platuma. Taip, Neringa pasiilgsta savo artimųjų ir pagal galimybes stengiasi juos aplankyti.

Paklausta, koks gyvenimo etapas jai buvo pats įsimintiniausias, moteris neišskiria nė vieno. Gražūs ir geri buvo mokykliniai metai Marijampolėje: gabi mergaitė mokėsi muzikos, grojo smuiku, šoko... Kartu ir fizika labai sekėsi. Nepasirinko nei vienos, nei kitos krypties, tačiau pasitvirtino patarlė: ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Meniška prigimtis Neringai labai daug kur gyvenime padėjo, o tikslus, loginis mąstymas – taip pat didelis privalumas... Paskui buvo ketverių metų patirtis gyvenant Londone, geras anglų kalbos mokėjimas irgi – vieni pliusai. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuota sveikatos psichologija ir apgintas magistro laipsnis Neringai ir šiandieną, bendraujant su įvairiausiais klientais, tarnauja kasdieniame darbe.

Tiesa, psichologija nusipelno pagyrimo ne vien dėl to... Dar Lietuvoje dirbdama psichologe, Neringa labai romantiškomis aplinkybėmis (žinoma, jeigu užstrigimą lifte galima pavadinti romantika?..) susipažino su savo vyru Aurelijumi, tuo metu jau gyvenusiu JAV. Taigi mažais etapais, nuosekliai ir kantriai keliai atvedė ją į saulėtąją Floridą.

Pasak Neringos, gyvenime žmogus pats atsakingas už savo pasirinkimus, svarbu neprarasti žmogiškumo, nesielgti su kitu taip, kaip nenorėtum, kad su tavimi elgtųsi, niekada nepamiršti taisyklės: kaip šauksi, taip ir atsilieps...

* * *

Neringa ir Aurelijus Baltušiai, kaip ir milijonai Floridos gyventojų, kol kas dar gyvena praūžusios audros sukeltomis emocijomis. Kasdienis darbas, bendravimas su įvairiausiais žmonėmis ir vis naujų iššūkių įveikimas – toks gyvenimo tempas jiems patinka. O pomėgis sveikam maistui, fizinės ir dvasinės treniruotės, romantiški pasisėdėjimai su draugais apsaugo nuo pesimistinių nuotaikų.

Aldona KALINAUSKIENĖ

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt