Gyvačių įgėlimai: ką būtina žinoti?

Šiauliai

Nuostaba. Medikai stebisi pacientais, kurie, jei įgėlė gyvatė, į ligoninę kartu atsiveža ir sugautą „nusikaltėlę“. Primygtinai prašoma žmonių tokių veiksmų nesiimti ir negaišti laiko – jis skirtas žmogui gabenti į gydymo įstaigą.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

40782

Pasivaikščiojimai miške ar tankesnėje žolėje gali baigtis liūdnai – susidūrimu su gyvate. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner pataria, ką daryti, jei akistatos neišvengėte.

– Kaip patartumėte apsiauti, einant į mišką?

– Dažniausiai gyvatės žmonėms įgelia į kojas, todėl visiems, planuojantiems keliauti grybauti ar uogauti į drėgnus miškus, raistus, taip pat susiruošusiems į žvejybą ten, kur pakrantės ar paežerės labiau apaugusios, patariame apsiauti guminius aulinius batus.

Taip pat nemažai pacientų susidūrimo su gyvatėmis neišvengia soduose ar daržuose, ravėdami tankesnę žolę. Todėl, jei po tokių darbų pajutote skausmą ar dilgčiojimą rankose, nors gyvatės ir nepastebėjote, reikėtų gerai apsižiūrėti.

andrew-lee-nuotr-young-adde.jpg

– Tai gali atsitikti taip, kad žmogus įgėlimo ir nepajus? Kokie požymiai išduoda, kad įgėlė gyvatė?

– Žmogus įgėlimą dažniausiai pajunta, tačiau gali nepamatyti, kas jam įgėlė. Vis dėlto gyvatės įgėlimas vizualiai yra itin specifiškas, t. y. paliekamos dvi įgėlimo žymės, kurių su jokio kito gyvio įkandimu nesupainiosi.

Jei plika akimi pastebėjote nedideliu atstumu vieną nuo kito išsidėsčiusius taškelius – dantų žymes, tai pirmasis požymis, kad susidūrėte su gyvate. Šiek tiek vėliau pradeda ryškėti ir kiti simptomai. Vietą, kurioje matomi taškeliai, pradeda skaudėti, ji ima raudonuoti, tinti, sutrinka galūnės funkcija.

Noriu pabrėžti, kad konkretūs pojūčiai priklauso nuo keleto svarbių faktorių – nuo nuodų koncentracijos, nes gali atsitikti taip, kad ta pati gyvatė per dieną įgėlė keletą kartų, o su kiekvienu kartu nuodų koncentracija mažėja. Taip pat nuo įgėlimo vietos ir paties paciento būklės. Jeigu žmogus – vaikas ar senyvo amžiaus, toks įgėlimas jam gali sukelti rimtesnių pasekmių.

diego-torres-nuotr-snake-9.jpg

– Kokia pirmoji pagalba?

– Dažniausiai gyvačių įgėlimą pirmiausia lydi panika, nerimas ir išgąstis. Primygtinai siūlau tokioje situacijoje prisiminti, jog Lietuvoje nuo vienintelės nuodingos gyvatės – paprastosios angies – įgėlimo iki šiol nemirė nė vienas žmogus. Tada nusiraminus bei jeigu yra galimybė, įmobilizavus galūnę, reikia vykti į gydymo įstaigą, kurioje bus suteikta kvalifikuota pagalba. Optimalus laikas, per kurį reikėtų ją pasiekti, – 1 valanda.

– Dažnai sakoma, kad reikia iščiulpti nuodus ar galūnę suveržti skarele, raiščiu.

– Raginu visus užmiršti šiuos įsisenėjusius mitus, kurie, jeigu bus taikomi, ne tik nepalengvins žmogaus būklės, bet gali ją net pabloginti. Jokiu būdu nereikėtų bandyti iščiulpti nuodų ar prapjauti įkandimo vietos. Taip pat nepatariama užveržti galūnės. Be to, neretai žmonės sugalvoja „prideginti“ žaizdą spiritu ar liepsna – to taip pat griežtai reikėtų vengti.

wildfaces-nuotr-horned-vipe.jpg

– Kiek kasmet į RVUL atvyksta pacientų, susidūrusių su gyvatėmis?

– Vasarą į mūsų skyrių patenka po kelis per savaitę. Šiemet kol kas, reikia pasidžiaugti, tokių nelaimėlių dar neturėjome.

Vilniaus universitetinės ligoninės informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt