Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
J. Anušauskienės nuotr.
Martyna ČibonytėŠaltinis: Etaplius.lt
„Šio festivalio idėja gimė prieš 7 metus – iš pradžių turėjome planų kurti miuziklą, pavadinimu „Čigonų karaliaus legenda“, bet supratome, kad nepavyks finansiškai. Tuomet nusprendėme sukurti bent eiseną ir koncertą. Idėja buvo paminėti pasaulinę romų dieną, kuri yra švenčiama balandžio 8-ąją, taip pat norėjome paminėti romų holokaustą. Mums tai buvo labai svarbu. Norėjome, kad žmonės iš arti pamatytų romus ir geriau juos suprastų,” – pasakojo Lietuvos romų bendruomenės ryšių su visuomene specialistė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk. Ji „Gypsy Fest“ projekte dalyvavo nuo pat jo pradžios ir kūrė jį drauge su I. Kviku.
„Iš pradžių galvojome apsiriboti koncertu, bet supratome, kad to neužteks. Jei darysime koncertą, tada reikia ir eisenos, o jei darysime eiseną – tuomet dar reikia, kad kažkas parodytų ir politinę valią, padarytų Seime konferenciją,“ – toliau pasakojo V. Poškaitė-Kovaliuk. Visi šie tikslai buvo įgyvendinti.
Projektas išaugo nuo dviejų žmonių iki didelės komandos
Poškaitė-Kovaliuk neslėpė, jog pirmaisiais metais dviese su kolega I. Kviku užsibrėžė gerokai per daug – ji teigė, kad tokio dydžio renginį suorganizuoti dviese nėra realu ir reikalauja daug bemiegių naktų, tačiau būtent taip gimė pati pirmoji „Gypsy Fest“ eisena.
„Antraisiais metais padarėme jau gerokai mažiau klaidų – visų pirma, subūrėme didelę komandą. Dabar šis projektas išaugo tiek, kad esame pasiskirstę į departamentus. Vieni atsakingi už ryšius su visuomene ir renginio viešinimą, kiti – už marketingą, logistiką, kūrybinę festivalio dalį. Dabar mūsų komanda išties stipri ir sunkiai dirbanti.“
Dalis lietuvių vis dar nenori gyventi kaimynystėje su romais
Nesunku suprasti, kodėl romų kultūros populiarinimas Lietuvoje yra toks svarbus: visuomenėje vis dar vyrauja daugybė neigiamų stereotipų, susijusių su šios tautybės žmonėmis. 2019-aisiais atliktas tyrimas parodė itin skaudžią statistiką: beveik 40 proc. šalies gyventojų nenorėtų turėti kaimynų romų ar dirbti su jais vienoje vietoje.
Tiesa, pati V. Poškaitė-Kovaliuk turi vilties, kad situacija gerės. Anot jos, ji jau pamažu gerėja.
„Nepasikuklinsiu sakydama, kad ir mes tikriausiai nemažai prisidėjome prie romų situacijos Lietuvoje gerėjimo. Nuolatos kalbame apie tai, rašome apie tai, sakome: žmonės, ateikite, paklausykite, pažiūrėkite, koks tas romas yra. Nereikia galvoti apie žmones pagal tai, ką rašo laikraščiuose – reikia pažvelgti iš arčiau, patiems susipažinti. Nereikia visos tautos teisti pagal kelis žmones. Dabar aš pastebiu labai didelį postūmį tarp jaunimo. Jiems vis dažniau nerūpi, kokios tautybės ar rasės yra kitas žmogus.“
Romų tautos atstovai Eurovizijoje – reali galimybė
V. Poškaitė-Kovaliuk pasidalino Lietuvos romų bendruomenės organizacijos ateities planais. Anot jos, organizacijos pirmininkas Išvanas Kvik jau yra pasiūlęs Eurovizijos organizatoriams įtraukti romų tautybės atstovus į dalyvaujančių tautų sąrašą, ir šie, esą, reaguoja teigiamai.
„Romų yra labai daug, nors jie neturi savo šalies ir yra išsibarstę po visą pasaulį. Manau, kad jie tikrai galėtų dalyvauti Eurovizijoje kaip savo tautos atstovai. Bent jau kol kas, Eurovizijos organizatoriai yra linkę toliau plėtoti šią idėją, taigi galbūt netolimoje ateityje pamatysime romus Eurovizijoje – tai būtų neįtikėtinai didelis žingsnis mūsų bendruomenei.“
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
