Gydytojas V. Pečeliūnas: vėžiu sergantiems inovatyvūs vaistai Lietuvoje menkai prieinami, tai turi baigtis

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris RasaŠaltinis: Etaplius.lt

99672

Rugsėjo mėnuo – piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo. Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie pusantro tūkstančio žmonių. Medikų teigimu, šia ar kita vėžio forma susirgusiems pacientams pažangūs vaistai Lietuvoje dažnai yra neprieinami. Mūsų šalyje kol kas lėtai pildosi ir kaulų čiulpų donorų registras.

Foto galerija:

Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad sėkmingam kraujo vėžio gydymui reikia kelių dalykų, visų pirma, – gerų medikų. Lietuva esą turi puikių profesionalių ir kompetentingų gydytojų hematologų, tačiau galimybės jiems dirbti ribojamos trukdžiais. Didžiausias trukdis – neprieinami inovatyvūs vaistai.

„Mes didžiausią bėdą turime su inovatyvių vaistų prieinamumu. Ir situacija Lietuvoje yra tokia, kad per pastaruosius trejus metus inovacijos ypatingai sunkiai skinasi kelią dėl to, kad yra sudaromos teisinės kliūtys ir barjerai. Teisės aktai yra keičiami taip, kad inovatyvūs, pažangūs vaistai, kurie Europoje visose šalyse beveik yra kompensuojami, pas mus jie turi žemesnes terapines vertes su tikslu, kad tie vaistai nebūtų kompensuojami pacientams“, – pabrėžė I. Drėgvienė.

Pasak jos, negavęs tinkamo inovatyvaus gydymo per trejus metus Lietuvoje mirė ne vienas pacientas.

Kraujo vėžį gydantis ir kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas sako, kad neretai skaudančia širdimi turi pasakyti pacientams, kad galimybės juos gydyti yra ribotos.

„Neretai turiu pacientą, su kuriuo mes kalbame apie naujai nustatytą ligą, papasakoju ir paskui pradedu lenkti pirštus, sakydamas, kokie vaistai yra prieinami, registruoti, jų efektyvumas ir saugumas yra patikrintas ir kurie būtų geresni negu Lietuvoje šiuo metu prieinami vaistai. Ir aš kai kurioms ligoms galiu užlenkti daugiau nei visus vienos rankos pirštus vardindamas vaistus, kurie Lietuvoje yra neprieinami ir kurie yra geresni už tuos, kurie yra prieinami. Tai yra tikrai labai labai bloga situacija gydytojui ir pacientui. Ir aš tiesiog norėčiau, kad tai vieną dieną baigtųsi“, – pabrėžė V. Pečeliūnas.

Pasak I. Drėgvienės, teikiant pagalbą kraujo vėžiu sergantiems žmonėms, labai reikalingas ir visuomenės palaikymas – donorystė. Kaulų čiulpų donorais gali tapti jauni asmenys nuo 18 iki 35 metų amžiaus, vyresni labai pagelbėtų duodami kraujo.

Gydytojas V. Pečeliūnas pabrėžia, kad kaulų čiulpų donorų turėti labai svarbu, nes yra pacientų, kuriems tik vaistai nepadeda – reikalingas kompleksinis gydymas.

Per metus Lietuvoje kaulų čiulpų transplantacija atliekama maždaug šimtui pacientų.

Šiuo metu mūsų šalyje Kaulų čiulpų donorų registre yra apie 12 tūkstančių asmenų. Nors per metus apie 10–čia procentų pasiryžusių būti donorais padaugėja, tačiau negiminingų kaulų čiulpų donorų registras vis dar palyginti negausus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt