Gydytojas – apie lietuvių nuvertinamą ligą: tikimybė numirti nuo plaučių uždegimo didelė

Vienas iš 100 žmonių per metus suserga plaučių uždegimu, dažnai ligą bando „pravaikščioti“ ir net neįtaria, kad jos baigties mirtimi tikimybė pakankamai didelė. Plaučių uždegimą Pasaulio sveikatos organizacija pagal mirštamumą įtraukė į trečią vietą, kai tuo metu Lietuvoje negyjančia problema tapusi tuberkuliozė sąraše – žemiau. Susirūpinti, pasak Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro direktoriaus, profesoriaus Edvardo Danilos, reikėtų staiga sukarščiavus, pradėjus trūkti oro, kosėti, pajutus skaudantį šoną, taip pat – jei šie simptomai atsiranda po gripo.

Sunkios pneumonijos žmones dažnai užklumpa po gripo, jomis susirgti didėja tikimybė vaikams, rūkantiems suaugusiems, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi kitų lėtinių ligų. Maždaug dešimtmetį ši liga laikosi tarp dažniausių mirties priežasčių, lietuviams ji dažnai bėdų pridaro dėl besaikio antibiotikų vartojimo.

Žmonės apie plaučių uždegimą turi įvairių mitų – vieni nustemba, kad tai gana pavojinga liga, kiti galvoja, kad ja susirgti tikrai neteks, ir neatkreipia dėmesio į simptomus. Kaip susergama plaučių uždegimu, ar dažniau užsikrečiama, ar žmonės „pravaikšto“ gripą ir patiria komplikacijų? – paklausiau prof. Dr. Edvardo Danilos, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro direktoriaus.

Plaučių uždegimas daugelį metų, gal dešimtmetį, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, trečia dažniausia mirties priežastis. Tai yra ne juokas.

Plaučių uždegimu suserga maždaug dešimt žmonių iš 100 tūkst. gyventojų, t.y., suserga vienas iš 100 žmonių per metus. Tikimybė numirti nuo plaučių uždegimo, priklausomai nuo sunkumo, yra maždaug nuo 5 iki 40 proc. – labai didelė. Procentai skiriasi priklausomai nuo to, ar tai jaunas, ar vyresnio amžiaus žmogus, ar turi gretutinių ligų, naudoja ar ne imunitetą slopinančius vaistus, turi imuniteto ligą.

Susirgimo keliai dažniausiai yra du: mikroaspiracija, kai žmogaus nosiaryklės, burnaryklės turinio šiek tiek patenka į bronchus ir plaučius. Iš karto noriu pasakyti, kad ir sveikam žmogui kartais, ypač miegant, patenka burnos, nosiaryklės skysčių lašelių. O juose yra daug įvairiausių bakterijų, žmogus jas nešioja. Jeigu organizmas nėra nusilpęs, prieš tai nebuvo virusinės infekcijos, jis bakterijas sunaikina ir pašalina. Bet jeigu taip neįvyksta, susergama.

Kitas plaučių uždegimo susirgimo kelias – vadinamasis įkvėpimo kelias. Taip nutinka ne dėl to, kad kažkuo paspringome, o, pavyzdžiui, ankstyvą pavasarį, vėlyvą rudenį, kai šalta, būna peršalimo ligų, gripo, slogavimo epidemijos, kolektyvas čiaudi, kosi, čiaudėdamas išskiria seilių lašelius. Jie kurį laiką būna suspenduoti, kabo ore, kitas žmogus gali jų įkvėpti. Sveikas žmogus nesuserga bakterine liga, gali sirgti tik virusine. O kai kurie, dažniau vyresnio amžiaus žmonės, turintys kitų lėtinių ligų, pavyzdžiui, lėtinių plaučių, jungiamojo audinio, onkologinių ir kitų ligų, rūkantys, suserga. Formaliai bronchų epitelis yra specialus, jame išsidėstę virpamieji plaukeliai, kurie pašalina bet kokias įkvėptas daleles, bakterijas. Tų, kurie rūko, epitelis nesugeba to pašalinti, bakterijos pradeda sparčiai daugintis.

Radau duomenų, kad Lietuvoje mirtingumas nuo plaučių uždegimo nemažas. Turbūt reikėtų lyginti su tuberkuliuoze, kuri Lietuvoje irgi labai aktuali liga, apie ją daugiausiai kalbama, rašoma?

Tuberkuliozė, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagal mirštamumą užima, jei neklystu, 8 vietą, o plaučių uždegimas yra trečioje vietoje. Nesulyginami skaičiai, kiek žmonių suserga, tuberkuliozė tikrai nėra pati pavojingiausia.

Kalbant apie ligos simptomų atpažįstamumą, daug kur rašoma, kad tipinį plaučių uždegimą pastebėti nesunku: kosulys, aukšta temperatūra, staigi ligos pradžia, krūtinės skausmas. Tačiau kartais pasireiškia ir kitokie, pavyzdžiui, panašūs į bronchito, požymiai.

Toks skirstymas nelabai teisingas. Plaučių uždegimas visada pasireikš ūminės respiratorinės infekcijos simptomais – ūminiais kvėpavimo takų uždegimo požymiais. O vienas iš požymių yra kosulys. Kartais jis būna su skrepliavimu.

Atsiranda oro stoka. Žmogus gali būti ramybės būsenos, jaustis gerai, bet po nedidelio fizinio krūvio pajunta, kad nei iš šio, nei iš to ima trūkti oro. Pradeda skaudėti krūtinę, dažniausiai šone. Žmonės paprastai skundžiasi skausmu priekinėje krūtinės dalyje – šis skausmas kyla dėl to, kad tiesiog išsitampo raumenys.

Plaučių uždegimo požymiai – gana staigiai atsiradęs karščiavimas, kosulys – gali būti skrepliavimas, gali būti ne, – dusulys ir šono skausmas.

Jeigu kalbame apie vyresnius žmones, jiems plaučių uždegimas pasireiškia kitaip. Gali būti įvairaus laipsnio, sunkumo sąmonės sutrikimas: žmogus pradeda truputį kitaip, keisčiau, nei įprastai, elgtis. Tai vyksta dėl deguonies trūkumo, uždegimo apimti plaučiai neaprūpina ja organizmo. Reikia susirūpinti, kai atsiranda šie simptomai, nes karščiavimas gali būti minimalus. Žmogus gali net nesuprasti, kad karščiuoja, sakyti: man šiek tiek trūksta oro, kosėju.

Kaip įvyksta gripo ar kitų susirgimų komplikacijos, pasibaigiančios plaučių uždegimu?

Dažniausiai tai vyksta dėl pirmosios priežasties, virusų, kurie „atveria“ vartus bakterijoms. Virusas plinta labai sparčiai, patenka į bronchų, epitelio ląsteles ir jas suardo. Sugriauna visą pirmąją gynybinę liniją, bakterijos pradeda daugintis, ir į plaučius priplūsta uždegiminių ląstelių, uždegiminio skysčio – dėl to negali įvykti deguonies apykaita. Deguonis nepatenka iš plaučių į kraujagysles.

Gripo komplikacijos kartais irgi baigiasi plaučių uždegimu. Ne visais šimtu procentų atvejų, bet labai dažnai, kai jau, atrodo, pradeda gerėti, po kelių dienų įvyksta tarsi atkritimas, kyla temperatūra. Nors kartais, kai gripas pažeidžia plaučius, sveikatos blogėjimas vyksta laipsniškai.

Ar vaikų sergamumas plaučių uždegimu panašus į suaugusiųjų?

Mažų vaikų sergamumas didesnis, ir komplikacijų tikimybė didesnė, nes mažų vaikų imunitetas daugeliu atvejų suaugusio lygį pasiekia tik 8, 12, kartais 14 metų.

Plaučių uždegimo prevencija – imuniteto stiprinimas, galbūt – skiepai?

Taip. Numeris vienas – sveikas gyvenimo būdas visais aspektais, pirmiausia nerūkymas, antra – grūdinimasis. Taip organizmas patiria mažiau streso, kai oras tai šaltas, tai karštas, nes prisitaikymas reikalauja pastangų. Dar du svarbūs dalykai: skiepijimasis nuo gripo – vienareikšmiškai, ir racionalus antibiotikų vartojimas. Jokiu būdu negalima dėl kiekvieno kosulio skirti antibiotikų. To dabar kartais reikalauja mamos savo vaikams. Kaip jau sakiau, žmogaus nosiaryklėje yra daug bakterijų, ir kai tik jis pardeda vartoti antibiotikus, žūsta jautrios antibakterijos, išlieka tik atsparios. Ir jeigu jos tampa plaučių uždegimo priežastimi, o antibiotikai jau nebeveiksmingi – ką tada gali daryti? Imunitetas tiek, kiek gali, kovoja, bet antibiotikai ne visais atvejais gali suveikti.

Ką dar žmonėms reikėtų žinoti apie plaučių uždegimą? Kiek liko ši liga gydoma?

Pirmiausia – jeigu žmogus įtaria, kad susirgo plaučių uždegimu, ir žino sergantis lėtine liga, arba jeigu serga mažas vaikas, vyresnis nei 65 metų amžiaus žmogus, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Šiems žmonėms mirties tikimybė yra daug kartų didesnė, ir apie 40 proc.

Lengvas plaučių uždegimas gydomas apie savaitę, sunkus gali trukti keletą savaičių, jei prisideda komplikacijos, ir dar ilgiau – mėnesį, du.

Dažniausia gripo sukelta komplikacija plaučių uždegimas

Gripas Lietuvoje dažniausiai sukelia komplikacijas, kurių viena dažniausių – plaučių uždegimas. Kasmet mūsų šalyje gripo sezono metu dėl komplikacijų ligoninėse gydoma nuo kelių šimtų iki tūkstančio ir daugiau pacientų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ginreta Valinčiūtė:

„Gripas – ūmi kvėpavimo takų infekcija, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Skirtingai nei kitos kvėpavimo takų infekcijos, jis sukelia komplikacijas, kurių viena dažniausių yra plaučių uždegimas. Sergamumas gripu kasmet yra skirtingas. Atitinkamai kasmet skirtingas skaičius asmenų yra gydomi ligoninėse dėl komplikacijų. 2015 – 2016 metais gripo sezono metu ligoninėse gydyti 1843 asmenys, o 2014 – 2015 metų sezonu – 903. Intensyvios terapijos skyriuose 201 5– 2016 metų gripo sezonu gydyti 183 asmenys dėl gripo sukeltų komplikacijų.

Primename, kad efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų yra skiepai. Skiepytis rekomenduojame kasmet, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims – vaikams, vyresniems nei 65 m. asmenims, nėščiosioms, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.

Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurią sukelia Streptococcus pneumoniae bakterijos. Šios bakterijos dažniausiai sukelia plaučių uždegimą, gali sukelti ūminį vidurinės ausies uždegimą, meningitą, anginą ir kitas ligas. Galima išskirti kelis simptomus – staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, dusulys, kosulys – tačiau infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų. Pati efektyviausia apsisaugojimo nuo pneumokokinės infekcijos priemonė irgi yra skiepai. Lietuvoje pneumokokinės infekcijos vakcina pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 2, 4 ir 12-15 mėn. amžiaus vaikai bei rizikos grupėms priklausantys asmenys. 2016 metais Lietuvoje iš viso už valstybės lėšas paskiepyta 9015 rizikos grupėms priklausančių asmenų – 3537 vaikai (2-18 metų) ir 5478 suaugę asmenys. Šalyje buvo registruoti 56 pneumokokinės infekcijos atvejai (sergamumo rodiklis – 0,19 atv./10 000 gyventojų), iš jų – 5 vaikai.

Tuberkuliozė – tai plaučių infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija, plintanti oro lašeliniu būdu. Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Kasmet tuberkulioze suserga apie 900 asmenų (norėtume pabrėžti, kad plaučių tuberkuliozė tai nėra plaučių uždegimas). Didžiausią reikšmę saugantis nuo tuberkuliozės turi žmogaus imuninė būklė. Mažiausiai atsparūs tuberkuliozei maži vaikai, paaugliai, senyvi žmonės, sergantys įvairiomis ligomis ar tiesiog imlūs infekcijai dėl genetinių ypatybių. Jie gali užsikrėsti tuberkulioze tik epizodiškai pabendravę su ligoniu. Stipresnio imuniteto žmonės gali nesusirgti net ir turėdami artimą ilgalaikį sąlytį su sergančiuoju“.

Alfa.lt