Gydytojai pataria kaip džiaugtis vasaros teikiamai malonumais nepakenkus sveikatai

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

37074

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai į spaudos konferenciją susirinkusiems žiniasklaidos atstovams pateikė žinių, kokius pavojus žmogaus organizmui sukelia karšta pavasarinė saulė, pasidalino patarimais, kaip išvengti sveikatos sutrikimų. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė terapeutė Vaiva Makštutienė pastebėjo, jog daugelis žmonių nežino, kaip saugoti sveikatą arba nesidomi, o susirgę galvoja, kad medikai tuoj pat juos išgelbės. Gydytojų ir žurnalistų susitikime aptarta, ką daryti, kad, atėjus vasarai, sveikata nepablogėtų ir žmonės galėtų džiaugtis vasaros teikiamais malonumais.

Saulė ir karštis išprovokuoja lėtines ligas

Oras jau gerokai įšilęs, galima džiaugtis gera vasaros šiluma. Sinoptikai prognozuoja ir tropinius karščius – kai lauke drėgna, o oro temperatūra įkaista iki 30 laipsnių karščio. Respublikinės Šiaulių ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja Dovilė Dovidaitienė pastebi, jog kardiologiniai ligoniai, kurie serga lėtinėmis širdies ligomis, ypač turi saugotis salės ir karščių.

„ Jiems karščiai išprovokuoja visas būkles. Sergantieji išeminėmis širdies ligomis, kurie yra persirgę miokardo infarktu, kuriems diagnozuota nestabili krūtinės anginą, susiaurėjusios kraujagyslės, linkęs trinkti ritmas ar turintys aukštą kraujospūdį, turi žinoti, jog esant karščiams jų sveikatos būklė keičiasi“, - teigia medikė ir paaiškina, jog taip yra todėl, kad žmonės nėra linkę savęs saugoti: saulei spiginant eina daržų ravėti, dirba sode, eina pasivaikščioti, nes nesupranta arba nežino, kad saulė tiesiogiai kaitina, žmogus išprakaituoja, netenka daug skysčių, iš organizmo pasišalina ir druskos.

Dėl šių priežasčių neišvengiamos ir pasekmės – ritmas pradeda trikti, kartu su prakaitu netenkama kalio, magnio, tad ir ritmo sutrikimai kartojasi daug dažniau. Tie, žmonės, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis, kai išprakaituoja, negeria pakankamai skysčių ir krenta kraujospūdis. Tada žmonės nebežino, kaip elgtis su vaistais. Labai dažna klaida, kad vaistus, mažinančius kraujospūdį, savavališkai nutraukia ir kraujospūdis vėl kyla. Specialistė pataria būtinai pasitarti su šeimos gydytoju arba kardiologu, nes bet koks vaistų nutraukimas gali būti žalingas.

Kardiologė pataria saugotis saulės ir neiti į lauką pačiu karščiausiu metu – vidurdienį, kai ir saulė karščiausia, ir oras labai įšilęs. Geriausi lauke būti anksti ryte arba vėlai vakare. „Dienas miesto gyventojams geriausia leisti prekybos centruose, kuriuose yra puiki kondicionavimo sistema ir oras yra vėsus“ – pataria kardiologė visiems karščio vengti, rinktis pavėsį arba likti namuose.

Pasak D. Dovydaitienės, sveikatos sutrikimai dėl saulės ir karščio poveikio pasireiškia įvairiai: vienam gali pradėti skaudėti kitam svaigti galvą, dažnėja širdies plakimas, pritemsta sąmonė. Gydytoja pataria vos pajutus bet kokius savijautos pokyčius, eiti į pavėsį, gerti daugiau skysčių ir nelaukti, kol praras sąmonę.

„Varginamiems širdies veiklos sutrikimų dėl karščio gali kristi kraujospūdis, dėl per mažo skysčių vartojimo, žmogui, kurio kemšasi kraujagyslės, gali paūmėti krūtinės anginos skausmai, nes atsiranda geresnė sąlygos formuotis kraujo krešuliams“, - patikina Dovilė Dovidaitienė.

Perkaisti galima ir šiltnamyje

Neurologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Dainius patarė prisiminti nuostabų organą – skydliaukę. Pasak gydytojo, tai yra mūsų kūno šilumos reguliatorius, kurios dėka žmogus maždaug per dvi savaites gali prisitaikyti prie karščių. Net ir į kitas šalis, kur aukšta oro temperatūra, nuvažiavusieji, iš pradžių jaučiasi blogiau, bet po truputį įpranta. Tad gydytojas pataria neskubėti vaidinti didvyrių, kai ateina karštis, o ypač – tropinis, kai bus ne tik karšta, bet ir drėgna. Tokiu oru žmogus išprakaituoja, o atsivėsinti negali.

Ką daryti? Gydytojas pataria gerti daugiau skysčių, o prie karščių pratintis palaipsniui, tačiau įprasti be skysčių tikrai nepavyks – jų gerti būtina.

Gydytojas K. Dainius sako, jog medikams dažniau tenka diagnozuoti patologiją, kurios prieš dvidešimt metų neturėta. „Žmonės serga hiponatremija – tai reiškia, kad natrio kiekis organizme per mažas“, - sako gydytojas.

Anot mediko, tai gali būti pasekmė dietologų, kurie rekomendavo žmonėms kuo mažiau vartoti druskos. Deja, druskos organizme turi būti tiek, kiek reikia. Kai druskos yra per daug, pacientą gydys kardiologai, o kai per mažai – prireiks neurologų pagalbos.

Į Neurologijos skyrių keletą kartų per mėnesį atveža ligonius, kuriuos vargina galvos skausmai, pykinimas, vėmimas ir jiems diagnozuojama hiponatremija - natrio kiekio sumažėjimas, kuris sukelia orientacijos sutrikimus, galvos skausmą, lengvą galvos smegenų paburkimą. Be to, sukurta nemažai vaistų, kuriuos vartojant iš organizmo pašalinamas natris. „Taip žmogus ir patenka į užburtą ratą: šilta, prakaituoja – praranda natrį, geria medikamentą, kuris išvaro natrį, o dar ir namie sriuba verdama be druskos. Toks žmogus neišvengiamai pateks pas neurologus“, - įspėja K. Dainius.

Priešu per karščius gali tapti ir žmogaus darbštumas. „Mūsų žmonės labai darbštūs ir reikia lenkti galvą prieš juos. Tačiau dirbti į šiltnamį reikėtų ateiti nuo 6 iki 9 val. ryte, o žmonės dirba visą dieną. Po tokios dienos į gydymo įstaigą patenka sukaitę, paraudę, išprakaitavę ir jiems diagnozuojamas šilumos smūgis. Gydytojas sako, jog toks žmogus įsukamas į šlapią šaltą paklodę, sulašinama lašinė, ir, papildžius organizmą natriu, išleidžiamas namo.

Nėra nekalto poveikio odai

Vos nušvitus pavasario saulei, visi skuba į gamtą – maudytis, kaitintis saulėje. Tačiau dažnas pamiršta, jog pavasariniai saulės spinduliai ypač pikti, būtina jų saugotis. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ligų centro gydytojos dermatovenerologės Redos Vaitkevičiūtės Macaitienės, įdegiai saulėje gali būti ūmūs ir lėtiniai.

Nėra nekalto saulės poveikio odai. Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, kad saulė tai yra kancerogenas ir kad ultravioletiniai spinduliai sukelia odos vėžį. Įdegis - tai yra odos ląstelių pažeidimas. Kai oda jau nebesugeba apsisaugoti nuo saulės ir įdega, ji parausta, patinsta, skauda. Retesniais atvejais atsiranda pūslės, kurioms nusilupus atsiranda odos erozijos.

Reakcija į saulę gali atsirasti dėl vartojamų kai kurių vaistų. Dažniausiai fototoksines reakcijas sukelia tetraciklinų grupės antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir vaistas nuo aritmijos. Pavojinga eiti į saulę ir vartojant kai kuriuos išorinius tepalus, kremus, losjonus. Be to fotoalergines reakcijas gali sukelti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie geriamieji kontraceptikai bei antidepresantai.
Odos ligų gydytojams bei alergologams taip pat tenka diagnozuoti hipotoksinius nudegimus, atsirandančius dėl kontakto su žolėmis. Dažnai jų neišvengia vyrai, kurie saulėtą dieną nusprendžia nupjauti žolę, nuo kurios gali išberti visą kūną. Pavojingos saulėtą dieną ir rūtos.

Gydytoja akcentuoja, kad dėl ilgalaikio saulės poveikio, medikų vadinamo lėtiniu, oda sensta greičiau: praranda elastingumą, atsiranda daugiau raukšlių. Saulė žmogui prideda 10 metų.

Saulės mėgėjams, nuolat besimėgaujantiems saulės spinduliais, gresia navikinių ir ikinavikinių darinių atsiradimas odoje. Todėl žmonės skatinami visai nesikaitinti saulėje, naudoti apsauginius kremus. „Tačiau vienas ar keli metai nepanaikins ankstesnių dešimties ar dvidešimties metų pasekmes, nes oda prisimena viską“, - teigia gydytoja. Naudojant apsauginį kremą įdegis bus lėtesnis, bet vis tiek atsiras. Tačiau svarbiausia tai, kad organizmas bus apsaugotas nuo žalingų spindulių poveikio. Reikėtų naudoti kremą, kurio SPF - 50. Ypač saulės patariama saugotis šviesiaplaukiams, mėlynakiams, strazdanotiems žmonėms, nes jų oda greičiau įdega, o kiekvienas odos nudegimas saulėje didina riziką susirgti odos vėžiu ir pačiu pikčiausiu – melanoma. Gydytoja pastebi, jog visi pacientai, kurie ateina dėl odos problemų, sako, kad kelis kartus yra buvę įdegę saulėje.

Buvimas saulėje gali būti ir naudingas, nes jos dėka organizmas gamina D vitaminą. Gydytoja sako, jog pakanka kasdien saulėje pabūti po 10-15 minučių, kad pasigamintų paros norma. Tyrimais įrodyta, kad vitamino D gaminimas, veikiant saulei, turi savo ribas.

Saulės spinduliai veikia visada – nesvarbu, apsiniaukę ar vėjuota. UV spinduliai veikia paviršinį odos sluoksnį ir sukelia nudegimus. Ypač aktyvūs spinduliai vidudienį, tada rekomenduojama nebūti saulėje, prireikus - naudoti skrybėles, rengtis marškinėliais.

Nuotr.

Spaudos konferencijoje apie saulės ir karščio keliamus pavojus sveikatai kalbėjo Vaiva Makštutienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė (iš dešinės), Dovilė Dovidaitienė, I kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė, Reda Vaitkevičiūtė Macaitienė, Odos ir veneros ligų centro gydytoja dermatovenerologė, Kęstutis Dainius, Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas. (1475)

Zitos KATKIENĖS nuotr.

-

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė

www.siauligonine.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt