Gydytojai įspėja: nutukimas kelia pavojų gyvybei

Nors viršsvoris dažniau yra laikomas estetine problema, visgi, didėjant kūno masės indeksui (KMI), auga ir įvairių ligų rizika, gali išsivystyti neįgalumas ar net ištikti mirtis. Gydytojas ortopedas traumatologas Andrius Vaitiekus ir dietologas Edvard Grišin, atkreipdami dėmesį į tai, kokius sveikatos sutrikimus gali sukelti viršsvoris, dalijasi patarimais, kaip veiksmingiausiai gydyti šią ligą.  

Per pastaruosius keturis dešimtmečius šia liga sergančių žmonių skaičius pasaulyje padidėjo beveik tris kartus. „Eurostat“ duomenimis 17 proc. ES ir beveik 25 proc. Lietuvos gyventojų yra nutukę. 

2013 metais „Amerikos Medicinos Asociacija“ nutukimą klasifikavo kaip ligą, kuri grindžiama perteklinio riebalinio audinio susikaupimu žmogaus organizme. Pastarasis gali būti matuojamas naudojantis KMI, kuris apskaičiuojamas svorį (kg) dalinant iš ūgio (cm) kvadratu. Viršsvoris žmogui diagnozuojamas, kuomet jo KMI siekia > 25kg/m2. Nutukimas – kuomet KMI > 30kg/m2.

Anot gydytojo dietologo E. Grišin, viršsvoris ­– tai  sveikatai grėsminga liga, kurią daugelis yra linkę nuvertinti.

„Nutukimu sergantis žmogus gali skųstis plataus spektro sveikatos sutrikimais pradedant medžiagų apykaitos ligomis – II tipo cukriniu diabetu, hipotiroze, tiek virškinamo trakto ligomis – hepatitu, hepatosteatoze, pankreatitu, gleivinės uždegimais. Taip pat kardiovaskulinėmis, inkstų ligomis ar net judinamojo aparato sutrikimais – osteochondroze, osteoartritu ar osteoporoze, turinčia sąsają ne tik su perteklinio svorio fizine apkrova bet ir sutrikusių medžiagų, kaip kalcio ar vitamino D apykaita“, – aiškina gydytojas dietologas.

Pasak E. Grišin, viršsvoris taip pat siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, aukštu kraujo spaudimo ir su tuo dažnai susijusiu miokardo infarktu, didele insulto rizika, širdies nepakankamumu, taip pat endokrinologiniais sutrikimais – antro tipo cukriniu diabetu, kuomet dėl aukštos gliukozės koncentracijos kraujyje pažeidžiamos kraujagyslės, o šioms siaurėjant padidėja kardiovaskulinių ligų išsivystymo rizika.

Kaip dar vieną dažną viršsvorio pasekmę, gydytojas dietologas, įvardina ir skausmingą judėjimą arba jo apribojimą. 

„Dažniausiai girdimi skundai – negaliu priklaupti ir užsirišti raištelių arba skauda kelių ar čiurnų sąnarius vaikštant ilgesnes atkarpas. Dažnas viršsvoriu sergantis asmuo tikrai tai patiria, tik galbūt nesureikšmina šios ligos kaip pagrindinės priežasties, kodėl jam privalėtų būti skiriamas nutukimo gydymas. Vis dėl to, nėra sunku susieti, kad mechaninis spaudimas, kurį gauna mūsų judinamasis aparatas sergant nutukimu, nėra fiziologinis“, – sako jis.

E. Grišin antrina ir gydytojas ortopedas traumatologas A. Vaitiekus. Jo teigimu, judėjimo apribojimas ir kiti padariniai, susiję su fizine judėjimo aparato apkrova, gali tapti esminiais faktoriais, turinčiais įtaką viršsvorio vystymuisi.

„Praktika rodo, kad viršsvorį turintys asmenys dažniau skundžiasi apatinės galūnės skausmais, ypač čiurnų, kulnų, pėdų, kelių sąnarių skausmais, juos kamuoja sąnarius pažeidžianti liga – podagra. Sergant šia liga, pacientus vargina labai skausmingi, besikartojantys podagros priepuoliai. Taip pat padidėja apatinės galūnės sąnarių išdilimo rizika. Pacientams judėjimas tampa ypač skausmingas, o kartais ir visai neįmanomas. Pažeistus sąnarius tenka gydyti, o nepadedant gydymui vaistais ar dieta, gali prireikti ir chirurginio gydymo, sudilusį sąnarį keičiant dirbtiniu“, – sako A. Vaitiekus.

Viršsvorio gydymas yra daugiapakopis procesas apimantis tiek gyvenimo būdo korekcines intervencijas, tiek medikamentinį ir chirurginį gydymus. Pasak dietologo E. Grišin, gydymo strategija priklauso nuo esamos paciento būklės. 

„Siekiant nutukimą gydyti kuo mažesnėmis intervencijomis į žmogaus organizmą, visada pradedama nuo gyvenimo būdo korekcijų. Joms esant neefektyvioms, rekomenduojamos medikamentinės arba chirurginio gydymo alternatyvos“, – sako jis, pridurdamas, jog gydymo eigoje privalo dalyvauti komanda specialistų, ne tik dietologai, bet ir reabilitologai, endokrinologai, diabetologai, kineziterapeutai, kardiologai ir net psichologai, kurie būtų suinteresuoti padėti asmeniui kovoti su kamuojančiais negalavimais.

Gydytojas ortopedas traumatologas A. Vaitiekus, taip pat pastebi, kad sumažinus kūno svorį, pagerėja pacientų savijauta, sumažėja sąnarių skausmai, podagros priepuoliai kartojasi rečiau ir jie būna lengvesni. Pacientai rečiau skundžiasi ne tik sąnarių, bet ir sausgyslių, kaulų skausmais. Vis dėl to, jei jau sąnarys iki svorio sumažinimo buvo pažeistas, tai jo kremzlių pažeidimai neatsistatys, tačiau progresavimas sulėtės. 

Pasak gydytojo dietologo E. Grišin, šiai dienai turime nemažai galimybių viršsvorio ligai gydyti, nuo gyvenimo būdo keitimo iki chirurginių operacijų. Jo teigimu, vis daugiau žmonių renkasi trumpiausią kelią siekdami savo organizmo gerovės neatsižvelgdami į ilgalaikes to gydymo perspektyvas.

„Prieš priimant sprendimą ryžtis chirurginiam gydymui, pacientui rekomenduojama imtis mažiau intervencijų reikalaujančių gydymo būdų, kaip gyvenimo būdo korekcijos, gydytojo dietologo priežiūroje. Ir tik paskutinėje stadijoje, pastarosios problemos nepavykus išspręsti natūraliais būdais, su nutukimu gali būti kovojama chirurginiu būdu“, – akcentuoja jis.