Gydytoja perspėja sergančius atopiniu dermatitu: pavasarį reikėtų labiau pasisaugoti

Pažeista ir žaizdų išvagota veido, kaklo ir rankų oda – tokie simptomai kamuoja atopiniu dermatitu sergančius žmones. Dažnam ši liga pasireiškia jau vaikystėje, o jos negydant situacija tik blogėja, gyvenimo kokybė prastėja, o vienas sudėtingiausių periodų sergantiems – pavasaris.

„Atopinį dermatitą paūmina temperatūros pokyčiai, ypač būdingi pavasariui, sausas oras patalpose ir vėjas, kuris paliečia vis mažiau uždengtas kūno vietas. Šie veiksniai išsausina odą, kuri tampa puikia terpe vystytis atopiniam dermatitui“, – pastebi Inga Kisielienė, Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja-dermatovenerologė.

Ji priduria, kad papildomą riziką pacientams kelia ir pavasarį pražystantys augalai, kurie paskatina ir kitas atopinį dermatitą lydinčias ligas – šienligę, bronchinę astmą ir alergijas. Gydytoja paaiškina, kad šių ligų simptomai gali pasireikšti nosies užgulimu, čiauduliu, ašarojimu. Dėl to pacientams pavasarį nepatartina lankytis gamtoje, ypač miškingose vietose, pievose.

Pirmieji simptomai – dar kūdikystėje

Pirmieji atopinio dermatito požymiai dažniausiai atsiranda kūdikystėje – tuomet veido ar kūno odoje prasideda bėrimai, kurie paūmėja nuo tam tikrų maisto produktų, ar kitų odą dirginančių medžiagų. Didžiausia problema, kad šis lėtinis odos uždegimas yra pasikartojanti liga. Net išnykę požymiai nieko nereiškia – jie gali pasikartoti ir kur kas vėliau.

Negydant atopinio dermatito gali prasidėti ir antrinė odos infekcija, sustiprėja odos niežėjimas, bėrimai stipriau niežti, pradeda šlapiuoti, ilgiau gyja.

Jaučia nuovargį ir diskomfortą

Pasak gydytojos-dermatovenerologės I. Kisielienės, nuo atopinio dermatito kenčiantys žmonės jaučia nuolatinį nepatogumą ir diskomfortą dėl intensyvaus niežėjimo: „Pacientai dažnai teigia, kad jaučiasi lyg norėtų išsinerti iš savo niežtinčios, net deginančios odos. Dėl tokios nuolatinės būsenos jaučiamas nuovargis, suprastėja nuotaika.“

Gydytoja priduria, kad pacientams diskomfortą kelia ir jų odos išvaizda – pavasarį norisi kuo greičiau megztinius iškeisti į marškinėlius, o kelnes į šortus, bet sergantys atopiniu dermatitu vengia tai daryti. Jų oda ne tik itin išsausėjusi, bet ir pleiskanojanti, įtrūkusi. Anot I. Kisielienės, bėrimas pirmiausia pasirodo didžiausią kontaktą su aplinka turinčiose odos vietose – ant veido, kaklo ir plaštakų, o negydant išplinta po visą kūną.

Gydyti reikia nuolat

Pacientui svarbu naudoti emolientus – odą drėkinančių savybių turinčius kremus, losjonus ar tepalus, kurie pritraukia ir prilaiko vandens molekules epidermyje bei taip neleidžia išsausėti odai. Emolientas itin svarbus atopinio dermatito gydyme.

Pasak I. Kisielienės, odos priežiūra yra labai svarbi – visi pacientai tai žino, bet kartais pritrūksta laiko ir kantrybės ją tinkamai puoselėti t. y., reguliariai bent 2 kartus per dieną naudoti drėkinančius kremus. Odą būtina tepti iškart nusiprausus ir nusausinus, per 3- 5 minutes. Reguliarius emolientų naudojimas pagerina odos būklę, sumažina niežėjimo jausmą, sumažina ligos pablogėjimo riziką.

Jei liga negydoma, ji sukelia ne tik didžiulį diskomfortą dėl savijautos ir išvaizdos, bet ir plinta – sunkus atopinio dermatito atvejis nustatomas tuomet, kai pažeista 10 procentų ar daugiau kūno. Kad būtų lengviau įsivaizduoti mastą, vienas procentas yra prilyginamas paciento delnui. Tuomet kenčiantį nuo šios ligos būtina gydyti ne tik vietiniais preparatais, bet ir sistemiškai.

Gydymas yra, bet nekompensuojamas

Tiesa, Lietuvoje kompensuojamas tik trumpalaikis sisteminis gydymas bei ne patys saugiausi, šalutinį poveikį galintys turėti vaistai. Tad laukiama, kol šalyje bus kompensuojama nauja biologinė terapija, kurią Europos vaistų agentūra patvirtino jau prieš porą metų. Tokio svetur jau pripažinto ir taikomo gydymo metodo svarbą pabrėžia ir Lietuvos specialistai, bet dabar sergantiesiems Lietuvoje tenka ieškoti kitų gydymo būdų.

Greičiausiai šį lėtinį uždegimą pavyksta užslopinti tradiciniu gydymu, t. y. naudojant sisteminius steroidus. Tačiau negalima ilgai remtis ir šiais vaistais dėl to, kad jie turi šalutinį poveikį, o nutraukus jų vartojimą liga vėl paūmėja. Tad bandoma dar sustiprinti šį gydymą ir pridėtiniais, vietinio poveikio vaistais, tepalais nuo odos uždegimo.