Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Pexels.com nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Visa Lietuva sutiko Kūčias ir Kalėdas prie vaišių stalo, o linksmybes dar pratęs ir Naujųjų metų naktis. Tiesa, šventiniai pietūs ir vakarienės gali atnešti ne tik džiaugsmą, bet ir rimtą pavojų sveikatai. Savo racioną ypatingai sekti turi pirmojo ir antrojo laipsnio diabetu sergantys žmonės, tačiau persivalgymas pavojingas ir sveikiesiems. Gydytoja endokrinologė Rūta Krikščiūnienė patarė, kaip įveikti „valgymo kultą“, o prie valgių stalo surasti bendrystę su įvairių mitybos ribojimų turinčiais artimaisiais. Jai antrina ir tyrėja Saima Kuzminskaitė, atskleidusi, kaip bendrumo jausmas ne tik per šventes, bet per visus metus prisideda prie geresnės diabetu sergančių žmonių savijautos ir gydymo sėkmės.
Nereikėtų švenčių sieti su maistu
„Tiek sergantiems diabetu, tiek sveikiems žmonėms galioja tokios pačios sveikos gyvensenos rekomendacijos. Visuomet rekomenduojama rinktis pilnavertį, maistingą valgį ir vengti greitų angliavandenių turinčių patiekalų ar produktų. Per šventes dažnai susiduriame su „valgymo kultu“, visgi smagu pasidžiaugti, kad šiuo metu vis daugiau žmonių sąmoningėja, skiria dėmesį mitybai ir pasirenkamiems maisto produktams, o žiemos šventes sieja ne su maistu, bet su pabuvimu kartu ir bendryste“, – teigia gydytoja R. Krikščiūnienė.
Gydytoja endokrinologė pasidžiaugė, kad sergantieji diabetu jaučiasi vis mažiau atskirti nuo visuomenės. Pavyzdžiui, ne tik švenčių metu, bet ir nuolatos rekomenduojama keisti mitybos įpročius ne vienam žmogui atskirai, bet visai šeimai kartu.
„Turbūt pati svarbiausia taisyklė švenčių metu – kad praktiškai visi produktai, kuriuos dedame ant stalo, galėtų būti valgomi visų susirinkusių šeimos narių, tiesiog reikia labai apgalvoti kiekį. Visuomet rekomenduojamas patiekalo ragavimas, o ne gausaus kiekio valgymas. Pasimėgauti mažu gabalėliu pyrago per šventes tikrai gali kiekvienas“, – teigia R. Krikščiūnienė.
Buvimas kartu stiprina emocinę ir fizinę sveikatą
Bendrumo, artumo jausmas, nepamirštamas visus metus, yra labai stipriai susijęs su emocine savijauta, o diabetu sergantiems pacientams tai yra labai svarbu. Palaikymą, motyvaciją jaučiantis žmogus yra labiau linkęs rūpintis savimi ir taip palaikyti fizinę sveikatą.
„Emocinė ir fizinė sveikata yra labai susijusios, jos visada greta viena kitos. Todėl endokrinologas stengiasi užmegzti glaudų ryšį su pacientu, paremtą abipusiu pasitikėjimu, o bendravimas ir bendradarbiavimas dažnai trunka ne vienerius metus. Pacientas visuomet skatinamas atsiverti, išsakyti savo baimes, nes tik taip įmanoma pasiekti gerą ligos kontrolę ir išvengti skausmingų pasekmių“, – teigia gydytoja endokrinologė.
Visuomenės atsakomybė
Prie emocinės sveikatos prisideda ir visuomenės požiūris. Stigmatizavimas, kaltės jausmo primetimas, žalingo gyvenimo būdo paplitimas, žinių apie diabetą trūkumas – visa tai gali labai stipriai pabloginti sergančiųjų gyvenimo kokybę, nors apie tai ir nesusimąstome. Ši atsakomybė tenka kiekvienam visuomenės nariui, nes sergančiųjų diabetu galime sutikti ir tarp šeimos narių, ir kolegų darbe, įvairiuose kolektyvuose. Gydytoja atskleidė, kaip elgtis, kad neatsargiu ar neapgalvotu žodžiu nepablogintume padėties ir kurtume palankesnę aplinką.
„Turbūt svarbiausia – neįžeisti ir nepažeminti žmogaus. Jeigu kyla neaiškumų susijusių su liga, tokių kaip vaistų suleidimas, cukraus kiekio matavimas viešumoje, dėl to pirmiausia reikia atsiklausti žmogaus. Dažnai sergantieji diabetu nusiteikę papasakoti ir dalintis žiniomis. Kaip ir visose srityse, sergantiesiems bendraujant su artimaisiais ir kolegomis labai svarbus atvirumas, o kai nelieka neaiškumų, tuomet mažėja ir baimės jausmas. Sergantiesiems taip pat labai svarbu skleisti žinias, apie savo ligą mokinti šeimos narius, pačius artimiausius aplinkos žmones (bendradarbius, mokslo kolegas, draugus), taip jie galės tiek suteikti pagalbą, jei prireiktų, tiek palaikyti“, – pataria gydytoja R. Krikščiūnienė.