Gydytoja apie paradoksą: galvos skausmą gali sukelti dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas

Panevėžys

Freepik.com nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

212306

Galvos skausmas – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, kurį bent kartą gyvenime yra patyręs beveik kiekvienas. Šis negalavimas gali būti pirminis arba antrinis, o jo tipų ir priežasčių – daugybė. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Milda Mončytė akcentuoja, kad nepriklausomai nuo to, koks galvos skausmas kamuoja, jo negalima ignoruoti ar bandyti išgydyti pačiam. Geriausia – kreiptis profesionalios pagalbos, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir sudarytas tinkamas gydymo planas.

Dažniausi pirminiai galvos skausmai

M. Mončytė sako, kad remiantis tarptautine galvos skausmų klasifikacija, yra išskiriamos keturios pirminių galvos skausmų grupės, iš kurių pirmoji – migrena, sukelianti ne tik galvos skausmą. Apie 80 proc. sergančiųjų šia liga patiria prodromą: likus 1–2 paroms iki skausmo atsiradimo padažnėja žiovulys, norisi tam tikrų maisto produktų, gali pasikeisti nuotaika ar atsirasti jautrumas šviesai ir garsui. Beveik trečdaliui pasireiškia aura – trumpalaikiai regos ir jutimo sutrikimai, atsirandantys prieš galvos skausmą.

„Migreninį galvos skausmą lydi pykinimas, priepuolio metu norisi tylos, tamsos ir ramybės. Pats skausmas gali būti įvairus, tačiau dažniausiai jis būna vienpusis, stiprus, pulsuojančio pobūdžio. Jam praėjus, gali būti jaučiamas stiprus nuovargis, kuris gali tęstis iki dviejų parų“, – aiškina gydytoja neurologė.

Antrajai grupei priskiriamas įtampos tipo galvos skausmas, kuris dažniausiai yra mažesnio intensyvumo nei migrena ir be išreikštų lydinčių simptomų. Tačiau įtampos tipo galvos skausmas taip pat gali reikšmingai bloginti gyvenimo kokybę ir reikalauti tam tikro gydymo.

„Trečiajai grupei priskiriamos trigeminalinės autonominės cefalalgijos – vienpusiai galvos skausmai, kuriuos lydi tos pačios veido pusės autonominiai reiškiniai – akies ašarojimas ar paraudimas, nosies užgulimas arba varvėjimas. Šie galvos skausmai yra reti, iš jų dažniausiai pasireiškiantis – klasterinis galvos skausmas. Klasterinio galvos skausmo priepuolis trunka nuo 15 minučių iki 3 valandų, o jam ilgėjant atsiranda migrenai būdingi lydintys reiškiniai – pykinimas ar vėmimas. Tai klaidina, dėl to neretai nustatomas ne klasterinis skausmas, o kita diagnozė“, – sako gydytoja neurologė.

Ketvirtajai grupei priskiriami rečiau pasireiškiantys pirminiai galvos skausmai, pavyzdžiui, su lytine veikla susijęs galvos skausmas, atsirandantis tik jos metu. Šiai grupei priskiriami ir kosulio ar fizinio krūvio sukelti galvos skausmai bei hipninis galvos skausmas, atsirandantis tik miego metu.

Kai galvos skausmą sukelia vaistai nuo skausmo

M. Mončytės teigimu, antriniai galvos skausmai atsiranda dėl kitos ligos, kurią gydant jie susilpnėja ir išnyksta. Šių skausmų pobūdis įvairus, jie gali būti panašūs į pirminį skausmą, o priežasčių daugybė: nuo pakitimų galvos smegenyse ar kraujagyslėse iki sisteminės infekcijos ir kraujospūdžio padidėjimo.

„Paradoksalu, tačiau antrinio galvos skausmo priežastis gali būti per dažnas vaistų nuo esamo galvos skausmo vartojimas. Šio pobūdžio skausmą gali sukelti visi vaistai, skirti galvos skausmo priepuoliui nutraukti, tačiau didžiausia rizika atsiranda vartojant kombinuotus analgetikus, pavyzdžiui, paracetamolį su kodeinu arba kofeinu, ir opioidus – narkotinius analgetikus. Šiuos medikamentus rekomenduojama vartoti iki 10 dienų per mėnesį, o paprastus analgetikus ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo – iki 15 dienų per mėnesį“, – pasakoja gydytoja neurologė.

M. Mončytės teigimu, vaistų sukeltas galvos skausmas atsiranda palaipsniui ir dažnėja didėjant vaistų nuo skausmo poreikiui, tampa lėtinis, dažniausiai kasdienis, prasideda rytais, jį gali lydėti pykinimas, užmaršumas ir bendras silpnumas.

Kada reikia kreiptis į pagalbos?

Anot neurologės, jeigu atsiranda naujas stiprus galvos skausmas, dažnai vadinamas „perkūno trenksmu“, reikalingas skubus vizitas priėmimo skyriuje. Greita pagalba reikalinga ir tais atvejais, kai pasireiškia traukuliai, sąmonės sutrikimas ar židininiai neurologiniai simptomai: veido perkreipimas, galūnių nusilpimas, kalbos ar pusiausvyros sutrikimai.

„Į šeimos gydytoją ar gydytoją neurologą reikėtų kreiptis, kai dėl galvos skausmo suprastėja gyvenimo kokybė, jis progresuoja, atsiranda tik tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sportuojant, arba yra lydinčių reiškinių. Jeigu paskirtas gydymas neveiksmingas, reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą, kurio specializacija – galvos skausmų gydymas“, – teigia M. Mončytė.

Gydytojo taikomi metodai

Gydytoja neurologė sako, kad gydymas priklauso nuo diagnozės, kuriai nustatyti reikalinga anamnezė: „Nustatant diagnozę labai svarbu žinoti galvos skausmo dažnį, pobūdį, trukmę ir lydinčius reiškinius. Dėl šios priežasties minėtą informaciją reikėtų žymėti galvos skausmo dienyne ir jį pateikti vizito metu gydytojui“.

Nors specifinių galvos skausmo diagnozę patvirtinančių tyrimų nėra, tačiau įtariant antrinius galvos skausmus yra atliekami laboratoriniai ir galvos smegenų vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija.

Pirminio galvos skausmo gydymo planas susideda iš priepuolių ir profilaktinio gydymo. Priepuoliams gydyti gali būti skiriami įprastiniai vaistai nuo skausmo, tokie kaip paracetamolis, ibuprofenas, arba taikomi specifiniai vaistai, metodai. Pavyzdžiui, migreniniams galvos skausmams malšinti skiriami triptanai, o klasteriniam – 100 proc. deguonies terapija.

„Profilaktinis gydymas skiriamas siekiant galvos skausmo priepuolius suretinti ir sušvelninti. Klasterinio skausmo pablogėjimui nutraukti taikoma trumpalaikė profilaktika, skiriant steroidinius hormonus gliukokortikoidus, pakaušio nervo blokadą, ir ilgalaikė, skiriant kardiologinius vaistus. Migrenos ir įtampos tipo galvos skausmo profilaktikai gali būti skiriami įvairūs vaistai, tarp kurių ir monokloniniai antikūnai – specifiniai vaistai migrenos profilaktikai. Jeigu skausmas antrinis, reikia pašalinti ir gydyti jį sukėlusią priežastį“, – sako neurologė M. Mončytė.

Būdai, kaip padėti sau

Kai gydytojas nustato tikslią diagnozę ir skiria tinkamą gydymą, pacientas asmeninėmis pastangomis gali paspartinti savo sveikimo procesą.

„Labai svarbu pastebėti, kokie veiksniai provokuoja galvos skausmus ir jų vengti, nepamiršti skirti laiko poilsiui, per dieną išgerti pakankamai vandens ir sveikai bei subalansuotai maitintis. Be to, rekomenduojama daugiau laiko praleisti gryname ore, reguliariai sportuoti ir kokybiškai išsimiegoti“, – pataria gydytoja.

M. Mončytė akcentuoja, jog, jeigu vargina galvos skausmas, nesistenkite „išgydyti“ jo namie, o kreipkitės į gydytojus pagalbos tam, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir skirtas reikiamas gydymas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt