Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Žydrūnas PilitauskasŠaltinis: Etaplius.lt
Neseniai į redakciją paskambinusi plungiškė piktinosi, kad prie vadinamojo Meilės kalnelio masiškai kertami medžiai, ir, matyt, prasidės kažkokios statybos. Moteris apgailestavo, kad dėl prasidėjusių kirtimo darbų nebebus kur nueiti pabūti gamtos prieglobstyje, pailsėti nuo kasdienių darbų ar pasilepinti saulutėje.
„Visai neseniai šioje vietoje buvo plungiškių pamėgtas pliažas. Ateidavo čia mamos su mažais vaikais, jaunimas gamtos prieglobstyje maloniai leisdavo laiką, ir šiaip pasivaikščioti būdavo smagu. Dabar praeiti nebeįmanoma – užkirsti visi takai ir takeliai“, – liūdnai pasakojo skambinusioji ir, sužinojusi apie šioje vietoje išdalintus sklypus, pridūrė, kad Plungės valdžia visai nesirūpina paprastais žmonėmis, „skaniausius kąsnelius“ atiduoda išrinktiesiems.
Kai kurie plungiškiai džiaugėsi, kad galbūt pagaliau pajudėjo ilgai laukti Plungės jūros pakrančių tvarkymo darbai. Jie manė, kad pradėtas įgyvendinti dar vasario mėnesį visuomenei pristatytas projektas „Teritorijos prie Babrungo upės ir Gandingos hidroelektrinės tvenkinio poilsio ir rekreacijos zonų sukūrimas“. Numatyta, kad įgyvendinus šį projektą, vietinius gyventojus bei svečius džiugintų nauji keliai bei šaligatviai, įrengtas apšvietimas, poilsio aikštelės.
Projekto aptarimo dalyviams rūpėjo ne tik tai, kokia planuojama kloti danga, kaip bus sutvirtinti statūs šlaitai, kur suplanuotos vietos smulkiajam verslui kurtis, kur numatyta vieta viešajam tualetui, bet ir kiek, įgyvendinus projektą, teritorijoje liks medžių.
Apie plungiškių spėliones ir nuogąstavimus pranešėme Plungės rajono savivaldybės Vietos ūkio skyriaus laikinai vedėjo pareigas einančiam Arvydui Liutikai. Paklausėme, kas iš tiesų vyksta pakrantėje prie Plungės jūros, kodėl praėjusį savaitgalį darbai ten virte virė ir masiškai buvo kertami medžiai. „Pradėti įgyvendinti Plungės jūros pakrančių sutvarkymo projektą dar šiek tiek ankstoka. Jei kertami medžiai, matyt, leidimas gautas iš miesto seniūnijos. Kad ten prasidėtų statybos, irgi neteko girdėti“, – atsakė A. Liutika ir pridūrė, kad pasidomės minėtoje teritorijoje vykstančiais darbais.
Paklausus apie kertamus medžius prie vadinamojo Meilės kalnelio Plungės seniūno Gintaro Domarko, jis atsakė, kad, matyt, žmogus tvarkosi savo privačiose valdose. „Kiekvienas turi rūpintis privačia teritorija – iškirsti krūmynus, netinkamus ir pasenusius medžius, nupjauti žolę. To nepadarius, gresia baudos. Kiek man žinoma, asmuo, kuris, anot jums skambinusios plungiškės, pjauna medžius, jau buvo perspėtas dėl nesitvarkymo, tad dabar ir tvarkosi. Niekas nenori gauti keturiskart didesnės baudos. Jeigu nereaguojama į pakartotinus perspėjimus ir laiku nesutvarkoma teritorija, žmogui tenka mokėti didžiulę baudą“, – sakė miesto seniūnas G. Domarkas.
Plungės rajono savivaldybės ekologė Roberta Jakumienė, paklausta, ar kiekvienas gali kirsti bet kokius medžius savo privačiose valdose, atsakė, kad jeigu medžiai yra nesaugotini, gali. „Privačioje žemėje mieste ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys saugomi, jei yra didesnio kaip 20 cm skersmens; privačioje žemėje ne mieste – saugomi didesnio kaip 30 cm skersmens išvardyti medžiai“, – pabrėžė R. Jakumienė.
Savivaldybės ekologė sakė, kad žemės ūkio paskirties žemėje reikalavimai sumažėjo: leidimai privalomi tik valstybinėje ir savivaldybių žemėje didesnio kaip 20 cm skersmens medžiams kirsti; privačioje žemėje – didesnio kaip 30 cm skersmens. Ji taip pat priminė, kad leidimus saugotinų medžių ir krūmų pjovimui, genėjimui išduoda seniūnijos. Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia kreiptis į seniūniją su prašymu. Medžių būklę vietoje vertina Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija.
Pasak R. Jakumienės, medžiai ir krūmai nėra saugotini, jeigu yra nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti; invazinių rūšių; augantys ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių; melioracijos griovio šlaituose ir augantys priežiūros juostoje.
„Dėl medžių kirtimo minėtoje teritorijoje į Želdyno ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją niekas nesikreipė. Matyt, nebuvo būtinybės. Leidimą medžių kirtimo darbams gali išduoti ir seniūnija“, – sakė R. Jakumienė ir pridūrė tikinti, kad čia pažeidimų dėl medžių kirtimo nėra, ir gyventojai nuogąstauja be reikalo.
Suprantama, kad privačių sklypų savininkai šeimininkauja juose kaip nori. Tačiau ką daryti paprastiems plungiškiams, kuriems netrukus (vėliau ar anksčiau tuose sklypuose statybos prasidės) bus užkirstas kelias į jų pamėgtą gamtos prieglobstį prie Plungės jūros, į pliažą, esantį prie Meilės kalnelio? O kada bus pradėtas įgyvendinti Plungės jūros pakrančių sutvarkymo projektas, dar nežinia.