PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2019 m. Rugpjūčio 31 d. 12:09

Grybautojo atmintinė: kur ir kada ieškoti populiariausių valgomųjų grybų?

Vilnius

Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie yra vertingesni. Maistingų medžiagų daugiausia grybo kepurėlėje, kote jų gerokai mažiau. Ksuh nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


96980

Grybai nuo senų senovės yra vertinami kaip skanus ir maistingas produktas, todėl grybų sezonu dažnas nepraleidžia progos jų prisirinkti, o kartu ir pakvėpuoti grynu miško oru. Rudenėjant net ir nepatyręs grybautojas ras vieną kitą grybą, kurį galės išsikepti ar kitaip paruošti valgiui. Deja apsinuodijimas grybais yra gana danas reiškinys, todėl labai svarbu rinkti tik tuos grįbus, kuriuos gerai pažįstate.

Kada ruoštis grybauti?

Jei turgavietėse jau matote prekeivius, siūlančius įsigyti grybų, tai tikrai aiškus ženklas, kad grybų rasite ir miške. Tinkamiausiu grybavimo metu yra laikomas ankstyvas rytas, nes šiuo metu miške drėgna ir vėsu, o žvilgantys vandens lašeliai gali išduoti, kur pasislėpę grybai. Ryto rasa atgaivinti grybai įprastai būna sultingesni ir tvirtesni – būtent tokio laimikio tikisi kiekvienas grybautojas.

Kaip pasiruošti grybavimui?

Ruošdamiesi grybauti apsirenkite kuo lengvesniais ir patogesniais drabužiais. Kelnės turėtų dengti visas kojas, o palaidinė turėtų būti ilgomis rankovėmis. Rekomenduojama nepamiršti ir galvos apdangalo. Grybus geriausia rinkti į plastmasines arba medines pintines: jei savo laimikius dėsite į plastikinį maišelį ar metalinį kibirą, grybai greitai sukais, praras savo išvaizdą ir ims kirmyti. Prieš išvykstant grybauti pravartu žinoti, kada ir kokiose vietovėse galima rasti norimų grybų.

Baravykas

Baravykai yra stambūs ir mėsingi, jų kepurėlės gali išaugti net iki 30 cm skersmens (didžiausio Lietuvoje rasto baravyko kepurėlės skersmuo per pusę mažesnis). Baravykai yra laikomi pačiais vertingiausiais grybais – juk ne veltui jie vadinami grybų karaliais. Baravykų galima rasti nuo birželio iki spalio mėnesio, tačiau gausiausiai šių grybų uždera antroje rugpjūčio pusėje ir pirmomis rugsėjo savaitėmis. Dažniausiai baravykai auga po ąžuolais ir beržais, tačiau taip pat jų galima rasti ir po eglėmis (manoma, kad po eglėmis augantys baravykai savo sudėtimi yra patys vertingiausi).

baravykas-grybas.jpg

Raudonviršis

Raudonviršis – didelis ir mėsingas grybas, kurio kepurėlė gali būti rausva, oranžinė, geltona arba rusva. Jaunų raudonviršių kepurėlė įprastai būna rutuliška, o vėliau „išsiskleidžia“. Raudonviršiai auga birželio-spalio mėnesiais, jų galima rasti beržynuose, drebulynuose arba mišriuose miškuose, kuriose auga beržai ir drebulės.

raudonvirsis-grybas.jpg

Voveraitė

Voveraičių kepurėlės įprastai būna 3-10 cm skersmens, skiautėtais krašteliais. Dėl gana neįprastos voveraičių formos ir tipiškos oranžinės spalvos šiuos grybus sunku supainioti su kitais. Voveraitės auga birželio-lapkričio mėnesiais, jos itin mėgsta spygliuočių ir lapuočių miškus. Šie grybai itin gausiai auga Lietuvos pietryčiuose.

voveraites-grybai.jpg

Rudmėsė

Rudmėsės kepurėlės skersmuo gali siekti 3-12 cm, jauni grybai įprastai būna plokšti, o vėliau tampa iškilūs, su užraitytais kraštais. Spalva gali varijuoti nuo geltonos iki tamsiai oranžinės, o senų grybų kepurėlę gali dengti žalsvos dėmės. Rudmėsės auga rugpjūčio-spalio mėnesiais, jų dažnai galima rasti pamiškėse, ant žvyruotų kalnelių.

rudmeses-grybai.jpg

Kazlėkas

Kazlėko kepurėlė įprastai būna 3-12 cm skersmens, jos paviršius – rudos šokolado spalvos su violetiniu atspalviu (kartais šie grybai gali būti gelsvai rudi ar pilkai gelsvi). Kazlėko kepurėlė padengta plona lengvai nulupama odele, kuri sudrėkusi tampa slidi. Šie grybai auga pušynuose birželio-rugsėjo mėnesiais (daugiausia kazlėkų rasime Lietuvos pietryčiuose).

kazlekai-grybai.jpg

Lepšis

Lepšis – tai vienas pirmųjų grybų, kuriuos galime rasti vasaros metu. Lepšiai mėgsta slėptis pačiose netikėčiausiose vietose, todėl jie gana dažnai yra randami tiesiog atsitiktinai. Lepšio kepurėlė gali būti iki 15 cm skersmens, dažniausiai ji būna rudos ar pilkos spalvos, o kojelė būna balta su baltais arba juodais išilginiais žvyneliais. Jei pirmoji vasaros pusė yra lietinga, lepšių galima rasti atvirose vietose, pamiškėje, šalia takelių (sausesniu periodu lepšių galima prisirinkti paežerėse). Vasaros pabaigoje lepšių galima ieškoti beržynuose, eglynuose arba mišriuose miškuose.

lepse-grybas.jpg

Grūzdas

Grūzdai – gana dideli ir mėsingi grybai, kurių kepurėlė išauga iki 7-10 cm skersmens. Įprastai šių grybų kepurėlė būna juodai žalios arba žaliai rudos spalvos, o forma gali būti labai įvairi (iš pradžių ji būna šiek tiek iškili, o vėliau plokštėja). Grūzdai auga vasarą ir rudenį, šių grybų geriausia ieškoti spygliuočių miškuose.

gruzdas-grybas.jpg

Svarbiausios grybavimo taisyklės

Mūsų šalyje leidžiama grybauti ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose, tačiau svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:

  • Draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlių skersmuo yra mažesnis nei 1,5 cm;
  • Negalima rinkti, parduoti ir supirkti voveraičių, kurių kepurėlių skersmuo yra mažesnis nei 1 cm;
  • Grybaujant draudžiama ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą, niokoti nerenkamus grybus;
  • Draudžiama rinkti į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktus grybus (bronzinius baravykus, dėmėtuosius baravykus, Fechtnerio baravykus, skroblyninius raudonviršius, ir t.t.);
  • Grybai turi būti išraunami arba nupjaunami prie žolės;
  • Taip pat vertėtų pasirūpinti, kad grybaudami miške nepaliktumėte šiukšlių.

Jei laikysitės šių pagrindinių taisyklių, grybavimas bus malonus ne tik jums, bet ir po jūsų atvykstantiems žmonėms.

Patarimų pasaulis

logo-patarimupasaulis.jpg