Gripą gydo ne vaistai, o kibinai!

Žiema, gripo sezonas... Oras „gnybia“ į nosį, o sergančiųjų dauguma nuteikia šiek tiek pesimistiškai. Į paraudusios nosies ir nosinių karalystę pakliuvo ir mano šeima, todėl ir maistas turi būti ligoniškas.

Nuo pat mažų dienų neįsivaizduoju gripo be skrebučio su česnaku ar kibinų ir didelio puodelio sultinio, todėl, tik pajutusi pirmus peršalimo simptomus, puolu į virtuvę gaminti kibinų. O kai sergu, galva ne visada veikia taip, kaip turėtų, todėl dabar šaldymo kamera prikimšta šaldytų kibinų, kurių prigaminau gerokai per daug. Šiaip šaldyto maisto nemėgstu, tačiau naminis – dar ne toks baisus nusikaltimas.

Raitojuosi rankoves ir einu gaminti kibinų.

Jiems reikės:

- 200 gramų sviesto;

- 500 gramų kvietinių miltų;

- 2 kiaušinių;

- 200 gramų grietinės;

- druskos,

- 500 gramų kiaulienos faršo;

- pipirų;

- aliejaus patepimui.

Į dubenį sutarkuoju sviestą, supilu miltus ir tol trupinu sviestą, maišydama su miltais, kol gausis smulkūs trupinėliai. Vėliau po truputį dedu grietinę ir įmušu kiaušinius, įberiu druskos. Viską gerai sumaišau ir įdedu į šaldytuvą. Reikia palikti tešlą 2 valandoms (aš laikau trumpiau, nes niekada neturiu tiek laiko).

Kol tešla laukia savo eilės, reikia pasiruošti mėsos įdarą. Nors dauguma pareigingų šeimininkių rekomenduoja rinktis šoninę ir ją smulkinti, dėti į mėsą svogūno, aš renkuosi faršą. O svogūno negalime pakęsti, todėl jo šį kartą nedėsiu.

Į mėsą beriu druskos ir pipirų, gerai išmaišau.
Ištraukusi tešlą iš šaldytuvo imu po nedidelį gabalėlį, kočioju apskritimus, dedu į vidų mėsos ir perlenkiu. Kartais formuoju iš kibino kraštų pynutes, o kartais tiesiog užspaudžiu šakute ir padarau „garbanėles“. Paruoštą kibiną patepu aliejumi ir „patupdau“ į skardą.

Kibinai kepa apie 40 minučių, todėl per tą laiką galiu paruošti skrebučius, kurie puikiai iškeps įkaitusioje, bet jau išjungtoje orkaitėje. Šį kartą noriu turboskrebučių, sumuštinio giminaičių.

Turboskrebučiams reikės:

- pakuotės pjaustyto sūrio (apie 6 gabaliukai);

- pakuotės plonai pjaustytos, beveik perregimos šoninės;

- forminės duonos.

Duonos riekeles porą kartų „pervažiuoju“ kočėlu. Galėjau nupjauti kraštelius, nes duona ėmė byrėti. Tik nesirinkite senesnės, pastovėjusios duonos. Šviežia ne taip trupa, limpa, todėl geriau susiploja.

Ant duonos dedu sūrio lapelį ir abu ingredientus susuku. Užvynioju šoninę ir persmeigiu mediniu iešmeliu. Tokį sotų ir kaloringą skrebutį pamačiau užsienio portale, paveikslėlis mane suviliojo ir nutariau pabandyti. Dabar nusilpusias šeimos sielas gydau būtent tokiu skanėstu. Aišku, vos keli kąsniai tokio deserto ir vartai į figūros rojų užtrenkti, bet mes juk sergam, mums būtina atgauti jėgas.

Prie abiejų patiekalų dar paruošiu česnakinį padažą, kuris turėtų naikinti bakterijas.

Belieka išsivirti puodelį sultinio ir galima mėgautis vakariene. Patarčiau prie šio patiekalo nepamiršti būtinų atributų – močiutės megztų kojinių ir minkšto pledo. Aš akimirksniu pasveikau, ar bent jau taip manau. Juk jautiesi taip, kaip mąstai!

Lija