„Grigeo Klaipėdos“ operatoriai liudijo naudoję sklendę nevalytoms nuotekoms išleisti

20200109_104158
Klaipėda
Jurgita Andriejauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Kuršių marių taršos byloje teismui antradienį liudiję bendrovės „Grigeo Klaipėda“ operatoriai liudijo žinoję apie sklendę, kuria išleidžiamos nevisiškai išvalytos nuotekos, – ji dažniausiai būdavo naudojama tamsiu paros metu arba savaitgaliais.

Operatoriai nurodė neturėję informacijos, kad nevalytos nuotekos teka į Kuršių marias, – jiems buvo sakoma, kad jos keliauja į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ sistemą. 

Antradienį Šiaulių apygardos teisme liudijo apie tris dešimtmečius įmonėje dirbantis operatorius Virgilijus Šlepavičius, anksčiau dirbęs ir elektriku, bei šešerius metus operatoriumi dirbęs Gediminas Birontas. 

Nežinojo, kur teka nuotekos

V. Šlepavičius teismo posėdyje nuotoliu teigė iki skandalo nežinojęs, kam skirta Dumpių nuotekų valymo aikštelėje buvusi sklendė. 

„Prieš tai žinodavome, kad nubėgdavo vanduo į „Klaipėdos vandenis“, kolektorių, kad į marias – nežinojome“, – teigė jis. 

Visgi, anot operatoriaus, buvo žinoma, kad „Grigeo Klaipėdos“ įrenginiai nebuvo pajėgūs apdoroti tokio kiekio nuotekų – apie 2000-2500 kub. metrų vandens, kuris kasdien 13-14 km trasa atitekėdavo iš gamyklos į rezervuarus už miesto esančioje aikštelėje. 

„Įrengimai buvo nelabai pajėgūs, perteklius kaupdavosi rezervuare, tas perteklius išeidavo „pro šoną“. Buvo tokia sklendė, matydavai, kad nespėji susitvarkyti, ją prasuki, išsilygindavo“, – antradienį teisme sakė V. Šlepavičius. 

Kaip dirbti aikštelėje ir ką pasukti, V. Šlepavičius teigė išmokęs iš savo kolegos. Anot jo, pradėjus dirbti buvo tarsi savaime aišku, kad sklendę reikia pasukti, „niekas nesakė, kad sklendė ypatinga“.

„Sklendė kaip sklendė, atrodė, kad eilinis darbas. Mes nežinojome, kad kažkas negerai, paskui išryškėjo, kas čia darėsi“, – teigė įmonės darbuotojas. 

Savo vadovu operatorius įvardijo Martyną Butkevičių, kuris lankydavosi aikštelėje, su juo būdavo sprendžiami nuotekų parametrai. Operatorius teigė, kad įmonės atstovai parūpindavo ir aktyvaus dumblo, kad valymo procesai vyktų aktyviau, ypač šaltuoju metų laiku, kai stingant šilumos valymo procesai vykdavo lėčiau. 

„Pagrinde klausimas buvo dėl vandens kokybės – skaidrumas, dar kažkiek parametrų. Jei parametrai būdavo blogesni, paskambindavome, kad sumažintume dozavimą į aerotanką, kad bakterijos spėtų susitvarkyti“, – kalbėjo jis. 

Reguliavo vandens lygį

Anot V. Šlepavičiaus, sklendė nebūdavo sukama kasdien, tačiau „kartais atsukdavo“. Jos neatsukus prisipildę nuotekų rezervuarai būtų persipildę ir vanduo būtų ėmęs tekėti per viršų į pačią teritoriją. Sklendę atsukus vandens lygis sumažėdavo. Koks vanduo – skaidrus ar nelabai – išteka pro sklendę, operatorius teigė nematydavęs, nes vamzdynai ėjo po žeme. 

Operatoriaus teigimu, sklendė ją įrengus greičiausiai turėjo tarnauti kaip avarinė. Montuojant biologinius valymo įrenginius ji buvo „pastatyta su atsarga“. 

Operatorius įvardijo, kad buvo naudojamas ir kamštis – jo paskirtis buvo tokia pat, kaip ir sklendės – reguliuoti vandens perviršį. Kad operatoriams nereikėtų šalti rankų kamštį traukiant vandenyje, anot jo, buvo įrengta sklendė. 

„Sklendę pastatė, kai parėjo Martynas Butkevičius, jis dirbo operatoriumi, po jo pastatė sklendę, kad būtų lengviau. Neakcentavau tų datų, bet seniai“, – teigė V. Šlepavičius. 

Anot jo, sklendę „daugiausiai, jei vakare prasuksi, rytmetį užsukdavai“.

Atsukdavo tamsiu paros metu

Teisme liudijęs nuo 2014-ųjų iki 2020-ųjų operatoriumi dirbęs G. Birontas teigė „Grigeo Klaipėdoje“ įsidarbinęs pasiūlius žentui – Jonui Garaliui. Buvęs „Grigeo Klaipėdos“ gamybos vadovas 2019-iais buvo atleistas dėl galimo sukčiavimo. J. Garalis šioje byloje yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes davė bylai reikšmingų parodymų. 

G. Birontas antradienį teisme teigė buvęs apmokytas dirbti operatoriumi, jį instruktavo M. Butkevičius. Operatorius buvęs instruktuotas, kad kai vanduo rezerviniame baseine pasieks kritinę ribą, „galima atsukti sklendę, įjungti siurblį ir nupumpuoti vandenį, kad neitų per viršų“.

„Kas liečia slaptą vamzdį – vakare, tamsiu paros metu, ištraukiamas kamštis, vanduo, šnekant lietuviškai, saviteka tekėdavo į sistemą, kartu su išvalytu iš antrinio rezervuaro vandeniu“, – kalbėjo G. Birontas. 

Vėliau teismo posėdyje operatorius tvirtino, kad jokio slapto vamzdžio nebuvo. Jis teigė buvęs informuotas, kad vanduo pasiekia „Klaipėdos vandenį“, į Kuršių marias, jo teigimu, vanduo netekėjo. 

Anot G. Bironto, paprašius vadovui būdavo imami mėginiai ir siunčiami į laboratoriją. Teritorijoje lankydavosi ir Aplinkos apsaugos departamento atstovai, šie tikrindavo išvalytą vandenį. 

G. Birontas teigė su savo žentu J. Garaliu turintis normalius santykius, o prieš įsidarbinant esą nebuvo informuotas apie vandens nubėgimo schemas. Norėdamas įsigilinti į darbo specifiką operatorius teigė pats nagrinėjęs darbo vietoje buvusius segtuvus, vamzdynų schemas. 

Ikiteisminio tyrimo metu G. Birontas buvo įtariamasis, tačiau prisipažinus vykdęs nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą. 

Tęs apklausas

Toliau byloje bus apklausiami kiti liudytojai, vėliau – specialistai, aplinkosaugininkai. 

Įmonės gamybos padalinio vadovas J. Garalis anksčiau teisme teigė, kad Kuršių marias ilgus metus teršusios „Grigeo Klaipėdos“ vadovybė ir pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis žinojo apie ribotus bendrovės nuotekų valymo pajėgumus ir neteisėtą jų išleidimą į marias, tačiau investuoti į papildomus valymo įrenginius nesutiko. 

J. Garalis ir buvęs bendrovės vadovas Vidas Beržonskis šioje byloje yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarasis jau davė parodymus teisme. Abu vyrai prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir nevisiškai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias. 

Byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti „Grigeo Klaipėdai“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys. 

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį. „Grigeo Klaipėdos“ advokatas Linas Sesickas teisme anksčiau teigė, kad bendrovė šio ieškinio nesupranta, kaip ir to, iš kur kildinamas žalos padarymo faktas.