PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Liepos 5 d. 13:37

„Grigeo Klaipėda“ turi išardyti savavališkai įrengtą nuotekų vamzdį Dumpiuose

Klaipėda

LR Aplinkos ministerijos nuotr.

Valdas PryšmantasŠaltinis: BNS


272125

„Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ privalo išardyti Dumpių nuotekų valymo įrenginiuose savavališkai sumontuotą vamzdį, kuriuo nuotekos tekėjo į „Klaipėdos vandens“ valyklą, nusprendė teismas. Šie įrengimai siejami su bendrovei iškelta baudžiamąja byla dėl Kuršių marių taršos.

Klaipėdos apygardos teismas antradienį paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimo dalį – pastarasis kovo 15-ąją atmetė bendrovės prašymą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą pašalinti jos padarinius.

„Nuotekų tinklas pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, o tokia statyba laikytina savavališka“, – teigiama liepos 4-osios Kauno apygardos teismo sprendime.

Bendrovės vadovas Tomas Eikinas BNS sakė, kad įmonė svarstys galimybę jį skųsti.

„Aš jo dar net nemačiau, negaliu komentuoti. Bet įvertinę tai, kas surašyta, jeigu mums tai bus nepalanku – nes manome, kad mūsų argumentai yra teisingi ir pagrįsti, motyvuoti, ginsime toliau savo poziciją“, – BNS sakė T. Eikinas.

„Grigeo Klaipėda“ laikosi pozicijos, jog 1987–1988 metais patvirtintas tuometinio Klaipėdos celiuliozės ir kartono kombinato nuotekų tinklų techninis darbo projektas ir 1989–1991 metais vykusi statyba įgyvendinta turint visus būtinus dokumentus. Įmonė teismui teigė, kad ji nėra tiesioginė kombinato teisių perėmėja ir neprivalo turėti visą su statyba susijusią dokumentaciją.

Statybos inspekcijos teigimu, 1,1 kilometro ilgio vamzdis 1994–1996 metais įrengtas neturint statybos leidimo. 2021-ųjų vasarį ji nurodė vamzdį pašalinti.

Tokį pat nurodymą inspekcija buvo pateikusi ir „Klaipėdos vandeniui“ – įmonė prašymą naikinti šiuos dokumentus Klaipėdos apylinkės teismas kovą atmetė, tačiau apygardos teismas priėmė įmonei palankų sprendimą, nes ji nuotekų tinklų nenaudoja.

Abejonių dėl vamzdžio įrengimo teisėtumo inspekcijai kilo 2020-ųjų vasarį, kai buvo gautas bendrovės „Klaipėdos vanduo“ teisininko skundas, jog „Grigeo Klaipėda“ galbūt neteisėtai prisijungė prie tinklo ir iš neteisėto vamzdžio nevalytas nuotekas išleidžia tiesiai į „Klaipėdos vandens“ išvalytų nuotekų išleistuvą.

Naujienų portalas „Atvira Klaipėda“ anksčiau skelbė, jog nagrinėjant šią bylą inspekcijos darbuotoja teigė, kad būtent šiuo vamzdžiu teršalai iš kartono gamyklos patenka į Kuršių marias.

T. Eikinas sako, kad tai neteisinga informacija: „Ne. Čia visiškai supainiota ir visuomenė yra labai stipriai klaidinama“.

Inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Rasa Kėkštienė BNS sakė negalinti patvirtinti jos darbuotojos informacijos: „Teisininkai oficialiai negali to patvirtinti, tie teiginiai galėjo būti asmeninė nuomonė arba prielaida“.

2020 metų sausį paaiškėjo, kad „Grigeo Klaipėda“ iš Dumpių įrenginių į Kuršių marias galimai leidžia nevalytas gamybines nuotekas, o įmonės dokumentacija gali būti klastojama.

Dėl to iškelta ir šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje „Grigeo Klaipėdai“ ir jos vadovui Tomui Eikinui, „Grigeo“ grupės pagrindiniam akcininkui ir prezidentui Gintautui Pangoniui, kitiems asmenims pareikšti kaltinamai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.  

Anot prokuratūros, kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitos asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, Baltijos jūros vandeniui, moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir galimai didelė žala paukščiams ir gyvūnams.

„Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad nuo 2012 metų sausio iki 2020 metų sausio netinkamai naudojo Dumpių nuotekų valymo įrenginius – jie veikė neefektyviai ir buvo nepajėgūs išvalyti visų nuotekų. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiamose nuotekose teršalai viršijo nustatytas ribas, didelė dalis nuotekų buvo išleidžiamos jų biologiškai nevalius.

Teismas yra apribojęs įmonės teisę naudotis šiais valymo įrengimais.