„Grigeo Klaipėda“: maksimali bendrovės padaryta žala gamtai – beveik 0,3 milijono eurų

„Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistos nevalytos nuotekos gamtai blogiausiu atveju galėjo padaryti maždaug 277 tūkst. eurų žalos, o bendrovės veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, sako bendrovės atstovas. Anot jo, valstybės dėl taršos įmonei pareikšto beveik 48 mln. eurų ieškinio suma apskaičiuota netinkamai.

Šiaulių apygardos teismui pirmadienį tęsiant baudžiamosios bylos dėl daug metų į marias leistų nevalytų nuotekų nagrinėjimą apie galimą žalos dydį kalbėjęs „Grigeo Klaipėda“ advokatas Linas Sesickas rėmėsi tarptautinės bendrovės „TIG Environmental“ išvadomis.

„Mes matome, kad tyrimo ataskaitoje yra nurodyta, kad geriausio scenarijaus atveju ta žala gamtai paskaičiuota buvo nulis, blogiausiu atveju maksimali jos suma galėjo būti 276 690 eurų“, – teismo posėdyje kalbėjo L. Sesickas.

Anot jo, tokia žala gamtai būtų padaryta remiantis prielaida, kad į marias būtų išleidžiama 85 proc. nevalytų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų.

L. Sesicko teigimu, „TIG Environmental“ tyrimas paremtas Europos Sąjungos (ES) direktyvų kriterijais, kurie įpareigoja ištirti teršalų įtaką aplinkos elementui ir jo funkcijai, jos pablogėjimui bei pagal tai jį įvertinti finansine išraiška.

Advokato teigimu, civilinį ieškinį byloje pateikęs Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) to nepadarė, jo metodai neatitinka nei ES direktyvose, nei Aplinkos apsaugos įstatyme įvardijamų reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo kriterijų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

„Ši tyrimo ataskaita yra puikus pavyzdys, kaip aplinkosauginėse bylose tie vertinimai turėtų būti atliekami ir tai, kaip tik yra priešstata tam, kokį vertinimą atliko Aplinkos apsaugos departamentas. (...) Kokiu nustatytu gamtai žalos faktu remiantis AAD paskaičiavo žalą? (...) Konceptualiai kalbame apie dvi skirtingas situacijas ir du skirtingus metodus“, – kalbėjo L. Sesickas.

Pasak jo, bendrovės prašymu nuotekų įtaką žalai tyrusi „TIG Environmental“ didelio neigiamo poveikio nenustatė, todėl nelieka ir nusikaltimo – aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo sukeliant žalą gamtai, – kuriuo kaltinama bendrovė, sudėties. 

„Ekspertai reikšmingo poveikio, kurį padarė bendrovės nuotekos, nenustatė (...) Mes neturime šioje byloje didelės žalos gamtai fakto“, – kalbėjo „Grigeo Klaipėdos“ advokatas.

„Jeigu tokio tyrimo metu reikšmingas neigiamas poveikis nėra nustatomas ir tuo pačiu metu nėra nustatoma didelė žala aplinkos elementui ir jo funkcijai, tai iš tiesų, bent jau taikant baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį, mes negalime konstatuoti, kad šituose bendrovės veiksmuose šio nusikaltimo sudėties nėra“, – kalbėjo teisininkas.

Jo nuomone, neįvertinta tai, kad Klaipėdos uosto akvatoriją sudaranti Kuršių marių dalis gali būti užteršta ir dėl kitų įmonių veiklos. Kaip didžiausius teršėjus jis taip pat įvardijo ūkininkus, o padidėjusiai azoto koncentracijai mariose įtakos galėjo turėti ir Nemunu iš Rusijos ir Baltarusijos atplukdoma tarša, nes šiose šalyse nesilaikoma ES aplinkosaugos reikalavimų.

Tiriant aplinkosaugos incidentus dėl jų kaltinamoms bendrovėms kviesti privačius tyrėjus leidžia ES direktyvos.

L. Sesickas teismui taip pat priminė, kad AAD nepatvirtino „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos atkūrimo plano, kuriuo, bendrovės manymu, gamtai padaryta žala būtų atlyginta pašalinant teršalus iš marių bei modernizuojant miesto nuotekų valymo įrenginius.

2021 metų sausį 48 mln. eurų civilinį ieškinį įmonei „Grigeo Klaipėda“ dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo pateikusio AAD tuometinė vadovė Olga Vėbrienė teigė, kad žala apskaičiuota griežtai vadovaujantis ikiteisminiame tyrime surinktais ir pateiktais duomenimis ir dokumentais.

Nuo pernai rugsėjo nagrinėjamą bylą sudaro daugiau kaip šimtas tomų, joje yra 15 kaltinamųjų ir daugiau kaip trys dešimtys liudytojų. 

Kaltinimai byloje yra pareikšti įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir „Grigeo“ grupės pagrindiniam akcininkui ir prezidentui Gintautui Pangoniui bei Klaipėdos įmonės vadovui Tomui Eikinui ir kitiems asmenims. 

Anot prokuratūros, kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitos asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, Baltijos jūros vandeniui, moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir galimai didelė žala paukščiams ir gyvūnams.

Bendrovei „Grigeo Klaipėda“, be minėtų nusikaltimų, gali tekti atsakyti ir už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą.

Kaip teismo metu pagarsino prokurorė Gina Skersinskytė, į Kuršių marias galėjo būti išleista ne mažiau kaip 4,2 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų nuotekų. Jose aptikta įvairių organinių medžiagų, tarp jų ir sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, kadmio, nikelio, naftaleno ir kitų, taip pat toksiškų sieros junginių bei kitų medžiagų. Šios medžiagos pasklido po saugomą Kuršių marių teritoriją.

Bylos nagrinėjimas bus pratęstas balandžio 5-ąją.