Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt
Posakis, kad nežinia kelintą kartą užlipo ant to paties grėblio, labai suprantamas. Bet kaip buities apyvokos daiktas grėblys skirtas ne tam, kad ant jo liptum ir liptum. Jis skirtas tvarkai palaikyti. Žolės deginimas pavasariais – kaip tas grėblys, dešimtmečiai bėga, o žmonių mąstymas nesikeičia. Vis dar laikomasi neteisingos nuomonės, kad seną žolę, krūmynus būtina nudeginti.
Šiltėjant orams pradeda siautėti žolės degintojai. Kiekvieną pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje (mes gyvename Šiaurės Vakaruose), tyčia padegama nemažai pernykštės nenušienautos žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miškų gaisrai. Miškų gaisrai ypatingai pavojingi ten, kur paklotas durpingas. Durpių praktiškai neįmanoma užgesinti. Pernai ugniagesiai 2677 kartus vyko gesinti degančios žolės ir 147 kartus – ražienų.
Akmenės rajono valstybinės priešgaisrinės ugniagesių gelbėtojų tarnybos viršininkas D. Liniauskas optimizmu nespinduliuoja. Pavasario perspektyvą su mažiau žolės deginimo sukeltų gaisrų vertina atsargiai. Šis pavasaris eina lėtai, gamta dar rami, žalumos nėra. Ir žmonėms judėjimas kiek suvaržytas, besibūriuojantys vaikai ir paaugliai atkreipia į save dėmesį, tad blogos išdaigos pastebimos. Naujosios Akmenės miesto teritorijoje fiksuotas vienas žolės padegimo atvejis – prie kartodromo. Padegėjų pamėgtos vietos būdavo Autobusų stoties teritorija – pievos, vieta, kur dabar Ramučių gatvę siekiantis parkas ir už Ramučių gimnazijos esantys laukai. Žolė nebepadeginėjama ten, kur teritorija užstatoma arba sutvarkoma.
Daugiau Roma Jonikienė trečiadienio, kovo 31 d., VIENYBĖJE.