Gražioji gegužė arba Pražydus alyvoms naktinių šalnų nebebūna

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

1058

Taip byloja liaudies išmintis. Ir dar kad pirmąją gegužės savaitę būtinai išgirsime kukuojančią gegutę. Yra daug sakmių, legendų ir dainų apie šią raibąją paukštę. Iš čia ir tikėjimas, kad ji pirmuoju kukavimu gali daug ką išpranašauti. Manau, kad šiuo laikmečiu ypač svarbu užkukavus gegutei turėti kišenėje pinigų.

Jakutis

Baigiasi balandis – mėnuo, kai valdantieji prabilo apie programas emigracijos stabdymui. Atrodo, net kažkas pradėta daryti. Pavyzdžiui, remontui uždaromas Vilniaus oro uostas. Daugiausiai lietuvių iš čia išskrenda. Tiesa, dar lieka Kauno ir Palangos oro uostai, bet jų pajėgumai jau ne tokie kaip vilniškio. Be to, yra tikimybė, kad tas remontas tęsis amžiais, nes patirties tam turime – nepastatytas stadionas, vis dar galutinai nebaigti Valdovų rūmai.

Po pokalbių apie dviejų greičių Europą, balandį Lietuva prakalbo ir apie dviejų greičių Lietuvą. O šiaip viskas balandį buvo taip, kaip ir turi būti tą mėnesį. Svarbiausia, atšventėme Velykas.

Žengiame į gegužę. Nors kalendoriai skelbia, kad vasara prasideda birželį, mus aptarnaujančios poilsio organizavimo įstaigos įsitikinusios, kad gegužė yra vasaros pradžia. Nuo gegužės 1-osios už viską tenka mokėti jau vasaros kainomis. Turbūt net ir Palanga bei kiti kurortiniai miestai vasaros atidarymo šventes rengia gegužę.

Vis dar nežinome, švęsti ar nešvęsti Darbininkų dienos – gegužės 1-osios. Diskutuojama dar daugiau nei dėl kovo 8-osios. Į Lietuvą ši šventė atėjo su tarybų valdžia, todėl Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nežinant šios šventės istorijos, jos imta kratytis. Tiesa, šią dieną nuo seniausių laikų švenčia ir Bažnyčia, nes tai – Juozapo Darbininko šventė. Kai tarybiniais metais po darbo žmonių demonstracijos kas nors užsukdavo bažnyčion, nustėrdavo iš nuostabos – ir čia šventė. Apie Tarptautinę darbininkų solidarumo dieną žmonės mažai beužsimena. Lietuvoje nebeliko proletarų? O gal solidarumo? Per televiziją tą dieną būna daug lietuviškos estrados ir seniai „nugroti“ filmai.

Nenorintiems švęsti Darbininkų dienos galima rekomenduoti gegužės 1-ąją kaip Gegužės ar Gegutės šventę. Mūsų protėviai šią dieną linksmai švęsdavo. Tarp jaunimo buvo paplitęs apeiginis šokis „Gegutė“. Viena mergina (išrinkta gražiausia iš visų) vaizduodavo gegutę: sėdėdavo ant krėslo – gegutės sosto – užrištomis akimis, o visi kiti šokdavo aplink ją rateliu. Aplink šokantys vaikinai praeidami dainuodavo: „Karaliūne gegele, kukū, aš tavo brolelis, kukū.“

Įsiklausydama į balsus „gegutė“ turėjo išsirinkti tris labiausiai patinkančius vaikinus. Tuomet jai būdavo atrišamos akys ir ji visą vakarą šokdavo su tais vaikinais. Išsiskirdama trims „broleliams“ ji padovanodavo po savo išaustą juostą. Dabar tokių susipažinimų nebereikia, nes viską atlieką internetinės pažinčių svetainės.

Gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena. Tiesa, pačią Europos dieną pažymime gegužės 9-ąją, nes tą dieną 1950 m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją.

Kokios dar šventės mūsų laukia pirmąją gegužės savaitę? Gegužės 3-ioji – Saulės diena. Šią šventę 1994 m. paskelbė Tarptautinė saulės energijos bendrovė (ISES-Europe). Ji skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Žinia, saulė, vėjas, jūros bangos – puikus energijos šaltinis, kurio žmogus iš tiesų neišnaudoja. Be to, naudojama ši energija nekeičia planetos energetinio balanso, jos gamyba nekenksminga aplinkai.

Saulės dieną profesionalai ir entuziastai, visuomeninės organizacijos iš visos Europos organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi. Rengiamos ja varomų automobilių varžybos, seminarai, parodos ir kt. renginiai. Nemanau, kad pas mus bus kaip nors ši diena minima. Nors būtų džiugu, jei klysčiau.

Gegužės 4-oji – Šv. Florijono, saugotojo nuo gaisrų, diena, kuri šiuo metu mūsų krašte vis labiau prisimenama, nes gaisrų daugėja.

2003 m. aplinkos ministras įsakymu paskelbė gegužės 5 dieną Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotojų profesine švente. Tiesa, sveikinimų šią dieną vandentvarkos darbuotojai neturėtų daug sulaukti, greičiau paburnojimų, kodėl vanduo toks brangus, ir piktų klausimų: nejau jis dar brangs?

Gegužės 6-oji – Tarptautinė diena be dietų. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės, ypač jaunimo, dėmesį į psichologines problemas dėl svorio. Jaunimas neretai klaidingai tiki, kad tik liesas žmogus gali būti laimingas. Dėl šios priežasties dažniausiai paauglės serga nervine anoreksija, t. y. badauja, nes bijo sustorėti. Skaičiau, kad net 5–20 proc. sergančiųjų anoreksija miršta nuo išsekimo. „Kiekvienas turi mylėti save tokį, koks yra. Be abejo, reikia rūpintis savo kūnu – valgyti sveiką, vitaminingą maistą, sportuoti, tačiau nuolatinės dietos tikrai nėra išeitis“, – skelbia Tarptautinės dienos be dietų šalininkai.

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai: kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant persekiojimų ir taikomų bausmių.

Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Nuo lietuvių raštijos pradžios iki 1864 m., t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750, nuo draudimo pradžios iki 1883 m., t. y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdintos 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Tiesa, dabar šią dieną belieka pasiguosti dėl knygų brangimo.

Dar šiais metais gegužės 7-oji – Motinos diena (ji švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį). Tautosakos rinkėjas Vilius Kalvaitis 1910 m. išleistoje knygelėje „Lietuviškų vardų klėtelė“ surašė net devyniasdešimt devynis malonybinius kreipinius, kaip pašaukti mamą, mamaitę, močiužę, mamulėlę, motinėlytę, mamyčiukę, mamužytę... Devyniasdešimt devyni – it kokiame prekybos centre. Bet ką aš čia, humoras tokiai dienai netinka, o toks kreipinių skaičius parodo lietuvių kalbos gražumą.

Tai tiek švenčių tenka pirmajai gegužės savaitei, o kiek jų bus per visą mėnesį, jei jau pradžia tokia. Be to, gegužį dar pavadinčiau moterų mėnesiu. Kiek moterų vardadienių šį mėnesį! Gegužės 1 d. – Gražina, Vidmantė, 2 d. – Meilė, 4 d. – Monika, Vitalija, 5 d. – Irena (tiesa, per metus Irenos vardadienių labai daug), 6 d. – Judita, 7 d. – Danutė (šis vardas minimas dar ir 25 d.), 8 d. – Stanislava (bandyta šio vardo šventę kelti į kitą mėnesį, bet visi švenčia tradiciškai), 9 d. – Austėja, Edita, 14 d. – Gintarė, 17 d. – Gailė, 22 d. ypač šventiška – Aldona, Elena, Rita, 24 d. – Joana (taip pat ir
30 d.), 28 d. – Rima,
31 d. – Angelė. Čia paminėti tik patys populiariausi vardai, o kiek dar kitų! Taigi gegužę nėra dienos, kai nereikėtų sveikinti kokios nors moters.

Žengdamas į gegužę nutariau paieškoti šiam laikui skirtos muzikos, knygos, kino filmo. Pradėsiu nuo pastarojo – „Gražioji gegužė“. Būtent dėl pavadinimo susiradau šią seną (1963 m.) režisieriaus Chriso Markerio dokumentinę juostą. Filmas apie laimės paieškas. Filmuota Paryžiuje 1962 m. gegužę, pasibaigus Alžyro karui. Tai pirmasis taikos mėnuo po ilgo karo. Filmo kūrėjai kalba su paryžiečiais – nekalbiais, sutrikusiais, pavargusiais (net keista, kad prancūzai tokiais gali būti). Beveik trijų valandų filme, sumontuotame iš 55 val. trukmės medžiagos, autoriai pašnekovų klausia apie jų asmeninį gyvenimą, politines aktualijas ir nepaliaujamą laimės troškimą. Žiūri ir atrodo, kad veiksmas vyksta šiomis dienomis Lietuvoje.

Iš muzikos susirandu naująjį Bobo Dylano trigubą diską „Triplicate“, pristatytą kovo 31 d. Bobas Dylanas – Nobelio literatūros premijos laureatas, tad nejau neatkreipsi dėmesio. Šįkart Dylanas sugebėjo nustebinti paprastumu. Jis pateikia pluoštą klasikinių amerikiečių dainų, kurios kadaise formavo patį Bobą Dylaną. Akivaizdu, jog „Triplicate“ jis sudarė pagal savo skonį. Beveik visas dainas, kurias dabar dainuoja Bobas Dylanas, yra dainavęs Frankas Sinatra, kai kurias Edith Piaf, Jane Morgan, Bing Crosby, Ella Fitzgerald, Barbara Streisand, Aretha Franklin, netgi Lady Gaga. Kai kurių muzikines versijas išgarsino saksofonininkai Sonny Rollins ir Stan Getz, pianistas Chick Carea.

Iš knygų lentynos traukiu naujut naujutėlį, dar spaustuve kvepianti Audrej Carlan romaną „Kalendoriaus mergina. Balandis, gegužė, birželis“. Mūsų Mia (jei dar jos varde būtų viena raidė) net galėtų girtis, kad tai knyga apie ją, nes pagrindinės romano herojės vardas – Mija. Aprašyti trys šios merginos gyvenimo mėnesiai ir kiekvieną mėnesį ją lydintis naujas vyriškis. Balandžio mėnesį Mijos laukia seksualus beisbolo pasaulis: oro uoste ją pasitinka Meisonas Merfis – arogantiškiausias beisbolo žaidėjas Bostone. Šiam pagarsėjusiam mergišiui mirtinai reikia pagerinti įvaizdį prieš reklamos užsakovus ir gerbėjus, todėl Mija tampa oficialia Meisono mergina.

Gegužę Mija apsupta Havajų saulės ir egzotiško modelio Tajaus deginančių glamonių. Tiesa, pagrindinis jos darbas – dalyvauti maudymosi kostiumėlių reklaminėje kampanijoje, kurios tikslas – įrodyti, kad bet kokių formų ir dydžių moterys yra gražios.

Birželį Mija jau Vašingtone. Šio mėnesio klientas – pagyvenęs kilnios širdies milijonierius Vorenas Šiplis. Jam Mijos pagalbos reikia, kad pritaptų prie turtingiausių pasaulio verslininkų būrelio ir galėtų siekti filantropiško tikslo.

Jei dar apie gegužę, tai, manau, visiems rūpi, koks oras mūsų laukia. Bičiulis sako, jog mūsų orų prognozuotojai ėmė klysti. Tad aš paieškojau duomenų, kokie yra buvę gegužės mėnesiai, ir galiu pasakyti, kas gali nutikti. Šiltais metais oro temperatūra gegužę gali pakilti iki 30–33 laipsnių, o dirvožemio paviršius – įkaisti iki 46–53 laipsnių. Šaltais metais naktį oro temperatūra gali nukristi iki –3 ar –7, o dirvožemio temperatūra – iki –8 laipsnių. Gegužės mėnesį vidutiniškai iškrenta 53–63 mm kritulių, pajūryje – 40 mm. Krenta daugiausia lietus, mišrių kritulių būna 4–7 proc. Vėjuotų dienų, kai vėjo greitis viršija 8 m/s, vidutiniškai būna 3–8. Rūkas būna nuo 2 iki 7 dienų, jo vidutinė trukmė 10–20 val. Dienų su perkūnija vidutiniškai būna 3–8. Pasitaiko 1–3 dienos, kai krenta kruša.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt