Gražiausias upės pavadinimas – Ašarėna

Kėdainiečiai rinko gražiausią upėvardį. Ir štai skelbiame balsavimo rezultatus: gražiausias upės pavadinimas yra Ašarėna. Šis pavadinimas surinko beveik 50 proc. balsų. Šušvė – antroje vietoje, o Obelis – trečioje. Dar nemažai dėmesio sulaukė upių Dotnuvėlės, Smilgos, Dangaučiaus pavadinimai.

Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistas Rytas Tamašauskas buvo atrinkęs ir pateikęs balsuoti aprašus 35 upių: Al̃kas, Aluonà, Ašarė́na, Balùpis, Dangaũčius, Dotnuvė̃lė, Gervẽlė, Grãmas, Indijà, Jieslà, Kačiupỹs, Kiaulupỹs, Kònkulis, Krúostas, Latupỹs, Liáudė, Mižupis, Mė́kla, Nevė́žis, Nỹkis, Obelìs, Ruminė, Sartupỹs, Smìlga, Sraũtas, Stãbė, Suliavà, Suokupis, Šerkšnỹs, Šumerà, Šùšvė, Temelỹs, Trasìnė, Veršupỹs, Vìštupis. 

Ašarėna – upelis Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje; Nevėžio kairysis intakas. Prasideda Pašilių miško pakraštyje, 1 km į pietus nuo Medekšių. Teka į šiaurės rytus miško pakraščiu, paskui pačiu mišku. Pačiame žemupyje prateka po Kėdainių–Babtų keliu ir įteka į Nevėžį 52,1km nuo jo žiočių. Aukštupio vaga sureguliuota. Ties Pelėdnagiais, 0,4 km nuo

upės žiočių, sudarytas 5,7 ha Ašarėnos tvenkinys.

Perskaitęs upelio Ašarė́na vardą, pirmiausia pavadinimą bent jau pagal žodžių skambesį susieji su ašara. Tačiau Nevėžio intako hidronime kalbininkai įžvelgia įamžintą žuvies ešerỹs tarminę formą ašerỹs; priesagos -ėn- vedinys greičiausiai yra tarmybė arba perdirbinys iš *Ašerėna < *Ešerėna ar *Ešerinė. Tuo pačiu Ašarėnos vardu Pelėdnagių apylinkėje dar 1935 m. buvo vadintas miškas ir arimas. Tačiau neignoruotume ir kitos galimos etimologijos: juk ašara, ašarėle perkeltine prasme pavadinama ir tai, kas prastas, nedidelis, netikęs. Kaip gali būti menka vieta, sodžius, žemė ar žolė, taip ir dėl upės vagos mažos apimties, silpnos tėkmės ar negausaus vandens galėjo būti tapatinta su menkomis ašarėlėmis. Toks būtų irgi motyvuotas kūrybiškas upėvardžio paaiškinimas.

Šėtos herbe ir Šėtos gimnazijos atributikoje yra obelis. Medžio simbolis atkeliavo iš per kraštą pratekančios Obelies vardo. Nevėžio intakas Obelìs, Obelė̃ pagal kilmę neginčijamai kalbininkų siejama su lietuvių obelìs, obelė̃ „medis“ ir obelìs „obuolys“, tai yra giminiška bendrašakniams baltų ir slavų kalbų žodžiams, irgi reiškiantiems „obelis“. Galbūt siaurõs upės ne priesmėlio pašlaičių dirvožemiai buvo kuopomis aptūpti vešlių miškinių obelynų, atsparių žiemos šalčiams, čia ne kartą rūgštelės pasirinkti buvo pasiunčiama. Kai kurie rašiusieji Obelies pavadinimą laiko paslaptingu. Dėl hidronimo kilmės irgi aplanko abejonės, ar gali būti kalbama tik apie medį (kieta, tamsi, pilka ar rausva mediena galbūt lygintina su vandens tėkmės atspalviais; žydinčių medžių keras) ir vaisių (įvairiaspalviai prinokę obuoliai). Prisimintina. kad dailus žirgas dėl obeliuoto kailio pavadinamas obuolmušiu, augalijos grupėje esti ir bendrašaknė gudobelė, šunobelė ar žolė obuollapė; Lietuvos ir Europos kultūroje obuolio, kaip simbolio, kontekstai gal ir praplėstų sampratas. Kaip ir Nevėžis ar Smilga, Obelis yra vienas seniausių dokumentuose užrašytų regiono vandenvardžių.

Protėviai regėję grėsmingą vandens tėkmę, todėl Šùšvė, Šušvė̃, Šiùšvė, Šùšvis, Šušvỹs – ilgiausias Nevėžio intakas – siejama su bendriniais žodžiais, reiškiančiais šiùšti „šiauštis, priešintis“, šiùšinti „šiušti; bauginti, gąsdinti; šlaminti; ūžiant, šniokščiant kristi“. Aprašant prie Šušvės esančių vietų vardus, ne kartą pažymėta, kad per potvynius upė krantus verčianti. Tą patį galingą judesį atspindi ir Šušvės dalis Skvarblỹs (skvarbùs „kuris prasiskverbia, pereina per ką; žvarbus, persismelkiantis“) ar intakai: Krìmslė (baltų ir slavų „graužti, rėžti“), Vedreĩkė (baltų „skobti“, indoeuropiečių „dauž(y)ti, mušti“), Vir̃tupė (ide. „šiltas, degantis; virti, burbuliuoti, kunkuliuoti, gurgėti, didėti, trykšti, čiurkšti; sukti, sukinėti, vartalioti“), Žãdikė (žãdinti „liepti keltis, budinti“, žadinė́ti „žadinti“; pabrėžia upės tėkmės gyvumą, veržlumą).

Pašušviuose nuo seno gyventa, kai kurie pavadinimai gal ir ne itin originaliai nuo upės vardo priklausę, todėl yra keli Pašušvio miesteliai ir dvarai, Užšušvio viensėdis ties Šušvės intaku į Nevėžį. Ilgõs upės pašušvy gausiai telkėsi ir tos pačios priešdėlinės darybos miškų, kalnų ar vandens objektų vardai.

Gražiausio upėvardžio rinkimus inicijavo Kėdainių rajono savivaldybė ir Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius.

2019 metai buvo paskelbti Vietovardžių metais. Respublikiniuose rinkimuose kaip gražiausias pavadinimas pernai buvo išrinktas pavadinimas Pelėdnagiai, o kėdainiečiai kaip įdomiausią pavadinimą išrinko Devynduonius.